Elzãsas-Lotarngija (pranc. Alsace-Lorraine, vok. Elsass-Lothringen), Prancūzijos istorinė sritis, 1871–1919 oficialiai ir 1940–45 faktiškai aneksuota Vokietijos. Sudarė reichslandą (imperijos žemę), kuris apėmė visą Elzasą ir dalį Lotaringijos, t. y. dabartinius Aukštutinio Reino (be Belfort’o), Žemutinio Reino ir Moselle’io departamentus.
Prancūzijai pralaimėjus Prancūzijos–Prūsijos karą (1870–71), remiantis tuo, kad didžioji gyventojų dalis kalba vokiškai, Elzasas–Lotaringija be plebiscito prijungtas prie Vokietijos. Daug Prancūzijai prijaučiančių gyventojų emigravo. 1912–19 sritis turėjo savivaldą, nuo 1911 – konstituciją.
1918 pabaigoje Elzasas–Lotaringija sugrąžintas Prancūzijai; kraštą apleido apie 100 000 vokiečių, atsikėlusių po 1871 aneksijos. 20 a. 3 dešimtmetyje išsiplėtė nesėkmingas judėjimas dėl autonomijos, nukreiptas prieš centralizacinę Paryžiaus politiką, beatodairišką prancūzų kalbos diegimą administracijoje ir švietimo sistemoje; be to, siekta atsiriboti nuo antiklerikalinės centrinės valdžios politikos. Per II pasaulinį karą Elzasas–Lotaringija buvo dar kartą prijungtas prie Vokietijos. 1945 grąžintas Prancūzijai.