elzasiẽčiai (pranc. Alsaciens, vok. Elsässer), Europos tauta. Prancūzijos Elzaso istorinės srities (dabar Žemutinis ir Aukštutinis Reino departamentai) pagrindiniai gyventojai. Kaba vokiečių kalbos alemanų tarme, didžiuosiuose miestuose – ir prancūzų kalba. Dauguma katalikai, kaimuose – evangelikai (liuteronai ir reformatai). Materialine kultūra artimi vokiečiams. Folklore gausu vokiečių ir prancūzų kultūros elementų. Senąjį etninį elzasiečių pagrindą sudarė keltų gentys (raurakai, sekvanai, tilingai ir mediomatrikiai), 1 amžiuje nukariautos romėnų. Nuo 5 amžiaus elzasiečių protėvius pradėjo asimiliuoti alemanų gentys. Prancūzų įtaka reiškėsi per 16 amžiaus hugenotų emigraciją į Elzasą ir ypač per 18 amžiaus pabaigos Prancūzijos revoliuciją.
elzasiečiai kaimo gyventojai (20 amžiaus pradžia)