enciklopèdija (gr. enkyklopaideia < enkyklios – visuotinis + paideia – auklėjimas), informacinis leidinys, kuriame pateikiama įvairių ar kai kurių mokslo bei visuomenės gyvenimo sričių svarbiausių žinių visuma.
Enciklopedijų rūšys
Pagal objektą, apie kurį teikiama informacija, enciklopedijos skirstomos į universaliąsias, arba bendrąsias (pateikiama visų mokslo sričių ir svarbiausių pasaulio įvykių informacija), ir specialiąsias, arba šakines (skirtas vienai ar kelioms mokslo sritims), į visuotines (aprėpiančias visą pasaulį) ir regionines (skirtas kuriai nors šaliai, tautai, miestui ir kita), dar skiriamos teminės (skirtas vienai temai) ir personalinės (apie vieną asmenį) enciklopedijos. Leidžiamos moterims, vaikams, specialistams skirtos enciklopedijos, didžiosios (keliolikos ar kelių dešimčių tomų) ir mažosios, arba trumposios (vieno ar kelių tomų) enciklopedijos; 1–4 tomų enciklopedijos vadinamos ir enciklopediniais žodynais (iki 19 amžiaus jos ir enciklopediniai žodynai nebuvo griežčiau skiriami). Enciklopedijos gali būti originalios ir verstinės.
Struktūra
Susideda iš straipsnių. Jie gali būti kelių tipų: išsamūs, apžvalginiai, trumpi, biogramos, apibūdinantys terminus, nuorodiniai ir kiti. Tekstą papildo iliustracijos, žemėlapiai, schemos, prie didesnių straipsnių – bibliografija. Senosiose enciklopedijose informacija pateikiama susisteminta ar pagal temas, nuo 17 amžiaus pradėta straipsnius dėstyti ir antraščių abėcėline seka.
Pirmieji enciklopediniai leidiniai
Nors susisteminti žinių apie pasaulį sąvadai Senovės Egipte kurti nuo 18 amžiaus, Kinijoje – nuo 12 amžiaus prieš Kristų, bet pirmaisiais enciklopedinio pobūdžio leidiniais dažniausiai laikomi Varono (Disciplinos / Disciplinarum 9 kn., apie 50 prieš Kristų), Plinijaus Vyresniojo (Gamtos mokslų istorija / Historia naturalis 37 kn., parašyta 77 metais), kitų romėnų mokslininkų veikalai. Viduriniais amžiais Vakarų Europoje susistemintų veikalų parengė Izidorius Sevilietis (Etimologijos / Etymologiarum 20 kn., 7 amžius), R. Baconas (Didysis veikalas / Opus maius 1267, Mažesnysis veikalas / Opus minus 1268, Trečiasis veikalas / Opus tertium 1263) ir kiti.
Izidoriaus Seviliečio Etimologijų lapas
J. J. Hoffmanno Universalaus istorinio, geografinio, chronologinio, poetinio, filologinio žodyno (21698) lapas
Didžiausią vidurinių amžių (13 amžiaus vidurys) enciklopediją – dominikonų vienuolio Vincento Boviečio veikalą Didysis veidrodis (Speculus maius), žinomą ir Pasaulio bibliotekos (Bibliotheca mundi) pavadinimu, – sudaro 80 knygų, suskirstytų į tam tikras mokslo sritis (teologijos, filosofijos, istorijos, gamtos mokslų).
Enciklopedijos 16–18 amžiuje
16–17 amžiuje dėl didėjančio žinių poreikio ir poligrafijos galimybių susidarė sąlygos enciklopedijų plėtrai. Žymiausios 17 amžiaus Europos enciklopedijos: vokiečių mokslininko J. J. Hoffmanno Universalus istorinis, geografinis, chronologinis, poetinis, filologinis žodynas (Lexicon universale historico-geographico-chronologico-poetico-philologicum 2 t. 1677, 3 t. papildymų 1683, antrasis leidimas – 4 tomai 1698), prancūzų L. Moreri Didysis istorijos žodynas (Le Grand dictionnaire historique 2 t. 1674) ir P. Bayle’io Istorinis ir vertinamasis žodynas (Dictionnaire historique et critique 2 t. 1695–97, iki 18 amžiaus vidurio 11 leidimų; išversta į anglų kalbą). J. Protasowicziaus veikalas Inventores rerum, išleistas 1608 Vilniuje, laikomas pirmąja lenkų enciklopedija.
J. Protasowicziaus enciklopedinio veikalo Inventores rerum (1608) viršelis
J. H. Zedlerio Didžiojo išsamaus universalaus visų mokslų ir menų žodyno 1 tomo viršelis
Šviečiamajame amžiuje Anglijoje išėjo E. Chamberso Enciklopedija, arba Universalus menų ir mokslo žinynas (Cyclopaedia, or An Universal Dictionary of Arts and Sciences 2 t. 1728), Vokietijoje – J. H. Zedlerio Didysis išsamus universalus visų mokslų ir menų žodynas (Grosses vollständiges Universal-Lexicon aller Wissenschaften und Künste 64 t. 1732–54), Prancūzijoje – prancūzų filosofų ir švietėjų (enciklopedininkų) J. Le R. d’Alembert’o, D. Diderot ir kitų rengta ir leista Enciklopedija, arba Aiškinamasis mokslų, menų ir amatų žodynas (Encyclopédie ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers 35 t. 1751–80; leidžiant ir vėliau dalimis ar visa buvo verčiama į kitas kalbas).
Enciklopedija (jos sudarymo principai, aktualijos, pažangios idėjos) turėjo įtakos ne tik Prancūzijos, bet ir kitų šalių 19–20 amžiaus enciklopedijų leidimui, tarp jų Didžiosios Britanijos enciklopedijoms (1 leidimas – The Encyclopaedia Britannica, or A Dictionary of Arts and Sciences 3 t. 1768–71, 2 leidimas – Encyclopaedia Britannica 10 t. 1777–84, 15 leidimas – The New Encyclopaedia Britannica 30 t. 1974, nuo 1901 leidyba buvo perkelta į Jungtines Amerikos Valstijas).
Enciklopedijos, arba Aiškinamojo mokslų, menų ir amatų žodyno (1751–80) viršelis
Enciklopedijos 19–20 amžiuje
19 amžiuje padidėjęs informacinių leidinių poreikis skatino leidėjus daugiau leisti enciklopedijų, lėmė jų tipų, apimties, rengimo principų įvairovę. Į enciklopedijų rengimą įsitraukė mokslo draugijos, mokymo įstaigos, leidėjai: Prancūzijoje – P. A. Larousse’as, Vokietijoje – F. A. Brockhausas, J. Meyeris, H. Herderis ir kiti (šių leidėjų enciklopedijų vėlesni leidimai vadinti jų vardais).
Meyerio enciklopedinis žodynas (4 leidimas, 1885–90)
Prancūzijoje išleistas Didysis universalus 19 a. žodynas (Grand dictionnaire universel du XIXe siècle 15 t. 1866–76, 2 tomai papildymų 1878, 1888), Naujasis iliustruotas Larousse’as (Nouveau Larousse illustré 8 t. 1898–1904, 1 tomas papildymų 1906), Vokietijoje – Enciklopedinis žodynas (Conversationslexikon 6 t. 1796–1808), Didysis Brockhausas (Der grosse Brockhaus 29 t. 151928–35), Brockhauso enciklopedija (Brockhaus Enzyklopädie 30 t. 212005–06), Didysis enciklopedinis žodynas (Grosse Conversations-Lexikon 46 t. ir 6 tomai papildymų 1840–55), Meyerio enciklopedinis žodynas (Meyers enzyklopädisches Lexikon 25 t. 91971–79 ir 7 tomai papildymų 1980–84), Didysis Herderis (Der Große Herder 10 t. 51952–62).
Didysis Herderis (5 leidimas)
Brockhauso antrinė bendrovė Brokgauz i Jefron Sankt Peterburge (Rusija) išleido Enciklopedinį žodyną (Ėnciklopedičeskij slovar‘ 86 pustomiai 1890–1907). F. A. Brockhauso leidyklos leisto Enciklopedinio žodyno (Konversations Lexicon) 7 leidimas davė pradžią (nemaža straipsnių buvo išversta) 1829–33 Filadelfijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) išleistai Amerikos enciklopedijai (Encyclopedia Americana 13 t.; vėlesniuose leidimuose vertimų atsisakyta, buvo pateikiama originali informacija, didėjo leidinio apimtis, 1918–20 išėjo papildytas ir naujai pertvarkytas 30 tomų leidimas, pakartotinai buvo leidžiamas ir iki 2006).
Brockhauso enciklopedijos 19 leidimo (1986–94) tomai
19 amžiuje veikalą pradėta leisti Danijoje (Dansk Conversations-Lexikon 28 t. 1816–26), Austrijoje (Österreichische National-Enzyklopädie 6 t. 1835–37), Italijoje (Nuova Enciclopedia Italiana 14 t. 1841–51, 6 leidimas – 25 t. 1875–89), Švedijoje (Svenskt Konversations-Lexikon 4 t. 1845–51), Lenkijoje (S. Orgelbrando išleista Visuotinė enciklopedija / Encyklopedia powszechna 28 t. 1859–68 ir S. Sikorskio bei J. Gronowskio Didžioji iliustruota visuotinė enciklopedija / Wielka encyklopedia powszechna ilustrowana 55 t. 1892–1914, nebaigta) ir kitose šalyse.
Specialiosios enciklopedijos
19 amžiaus pabaigoje–20 amžiuje didėjant mokslų specializacijai, be tradicinio tipo universaliųjų enciklopedijų (Latvijoje leistos 1891–98 ir 1927–40, abi nebaigtos, Vengrijoje – 1893–1904, Čekijoje – 1923–29, Graikijoje – 1926–34, Rumunijoje – 1932 ir 1938–43), sparčiai daugėjo įvairaus profilio ir paskirties specialiųjų enciklopedijų. Ypač daug išleista mažų specialiųjų (originalių ir verstinių) enciklopedijų, dažnai vadinamų ir enciklopediniais žodynais.
Enciklopedijos, arba Aiškinamojo mokslų, menų ir amatų žodyno (1751–80) viršelis
Enciklopedijų leidyklos
Didelės enciklopedijų leidyklos tapo tarptautinėmis leidybos bendrovėmis: Bertelsmann (būstinė Gütersloh, Vokietija; leidžia žodynus, žinynus, universaliąsias ir specialiąsias enciklopedijas, pavyzdžiui, Didysis Bertelsmanno enciklopedinis žodynas / Die grosse Bertelsmann Lexikothek 36 t. 1984–90 ir kitas), Bibliographisches Institut & F. A. Brockhaus AG (būstinė Mannheime; leido žodynus, įvairias enciklopedijas, pavyzdžiui, Brockhauso enciklopedija / Brockhaus Enzyklopädie 30 t. 212005–06, Meyerio enciklopedinis žodynas / Meyers enzyklopädisches Lexikon 91971–84, K. A. F. Dudeno žodynai ir kiti leidiniai), Jungtinėse Amerikos Valstijose – Encyclopaedia Britannica Inc. (būstinė Čikagoje; leidžia žodynus, Britų enciklopediją / Encyclopaedia Britannica 32 t. 152010, nuo 2012 leidžiama tik internete, ir kitus informacinius leidinius).
Didysis Bertelsmanno enciklopedinis žodynas
Skaitmeninės enciklopedijos
20 amžiaus pabaigoje pasirodė pirmosios elektroninės enciklopedijos, platinamos kartu su spausdintomis arba atskirai, populiariausios enciklopedijos – ir internete (britannica.com, larousse.fr/encyclopedie, enciklopedija.lv, encyklopedia.pwn.pl, enciklopedija.hr, encyclopediaofukraine.com, bigenc.ru ir kitos svetainės).
Pasaulio (svarbesnės) ir gretimų valstybių 20 amžiaus daugiatomės universaliosios encikopedijos nurodytos lentelėje.
1
Lietuviškosios enciklopedijos
Lietuvoje pirmąją lietuvių enciklopediją (Lietuviškoji enciklopedija) 1931 pradėjo leisti Spaudos fondas ir Lietuvių katalikų mokslo akademija (iki 1944 išleista 9 tomai, įpusėtas 10 tomas). Po II pasaulinio karo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai išleido Lietuvių enciklopediją (35 t. 1953–66, 2 tomai papildymų 1969 ir 1985). Šios enciklopedijos pagrindu išleista enciklopedija anglų kalba (Encyclopedia Lituanica 6 t. 1970–78). Sovietų okupacijos laikotarpiu Lietuvoje išleistos trys enciklopedijos: Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija (3 t. 1966–71, rodyklė 1975), Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (12 t. 1976–84, 1 tomas papildymų 1985), Tarybų Lietuvos enciklopedija (4 t. 1985–88).
Visuotinė lietuvių enciklopedija (2001–15)
Muzikos enciklopedija (2000–07)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išleista 26 tomų Visuotinė lietuvių enciklopedija (2001–15). 20 amžiaus pabaigoje–21 amžiaus pradžioje Lietuvoje išleista originalių specialiųjų enciklopedijų: Medicinos enciklopedija (2 t. 1991–93), Vaikų enciklopedija (1994), Žurnalistikos enciklopedija (1997), Lietuvių kalbos enciklopedija (1999), Lietuvių literatūros enciklopedija (2001) ir enciklopedinių leidinių. Dar išleistos Žemės ūkio enciklopedija (t. 1–3 1998–2007), Muzikos enciklopedija (t. 1–3 2000–07), regioninė Mažosios Lietuvos enciklopedija (t. 1–4 2000–09), Technikos enciklopedija (t. 1–4 2000–10), enciklopedija Lietuva (t. 1–4 2008–15) ir kitos.
Daugumą enciklopedijų rengia ir leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
Nuo 2017 kuriama internetinė enciklopedija Vle.lt, į kurią perkelti visi Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsniai. Šios internetinės enciklopedijos straipsniai pastoviai atnaujinami ir pildomi, rašomi nauji straipsniai.