Encinai (vokiečių k. Enzuhnen), nuo 1946 rusiškai Repino (Rèpinas), Rùdupėnai, Rusijos Kaliningrado srities gyvenvietė 12 km į pietvakarius nuo Stalupėnų, 2,5 km į pietus nuo Trakėnų, Rudupės pakrantėje, Nesterevo rajone. Nuo 2008 Iljušino kaimo gyvenvietės kaimas. 184 gyventojai (2010).
Istorija
1539 paminėti Rudupen, iki 1659 vadinti Didžiaisiais Rudupėnais (vokiškai Gross Rudupönen). Iki 1709–11 didžiojo maro bei bado ir 18 a. pirmos pusės didžiosios vokiškosios kolonizacijos beveik visi Enciūnų gyventojai buvo Prūsijos dalies Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai), vėliau įsikūrė kolonistų zalcburgiečių; dauguma lietuvininkų suvokietėjo (vokiečių statistikos duomenimis, 1848 lietuviškai kalbėjo 12 %, 1870 – tik apie 7 %). 16–17 a. sandūroje iš Tolminkiemio ir Valtarkiemio parapijų kaimų buvo įkurta Enciūnų evangelikų liuteronų parapija. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1608, jai sunykus – 1755 antroji (mūrinė; baigta 1883; po 1945 liko griuvėsiai, kuriuos 20 a. 10 dešimtmečio pradžioje vietos gyventojai nusiardė statyboms). Pirmasis kunigas, dirbęs 1612–59 (ar iki 1657), buvo lietuvių raštijos darbuotojas K. Sapūnas (čia 1659 mirė ir palaidotas).
Kiti kunigai, nusipelnę lietuvių religinei literatūrai: 1709 (ar 1708)–1711 J. Behrentas (1720–23 mokytojavo parapinėje mokykloje), 1725–69 K. Donelaičio bičiulis J. A. Meisneris (čia 1769 mirė ir palaidotas; Enciūnuose 1731 gimė jo sūnus, t. p. kunigas, vertėjas E. F. Meisneris), 1817–56 M. L. Rėzos talkininkas F. W. Rauschningas. Pamaldas lietuvių kalba nustota laikyti veikiausiai 20 a. pradžioje. Pradinėje mokykloje 1748–52 mokytojavo škotų kilmės lietuviškos raštijos darbuotojas B. Andersonas.
1818–71 Enciūnai buvo Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 – Vokietijos imperijos, 1919–33 – Vokietijos (Weimaro respublikos), 1933–45 – nacių Vokietijos (Trečiojo reicho) Gumbinės apygardos Stalupėnų apskrities kaimas, nuo 1874 – valsčiaus centras su dvaru. Per II pasaulinį karą 1945 gyvenvietę užėmė SSRS kariuomenė. Nuo 1946 Eniūnai priklauso Kaliningrado sričiai; 1947–2008 Nesterovo rajono Čkalovo apylinkės centras.
1848 buvo 5359, 1905 – 131, 1933 – 229, 1939 – 261, 2002 – 141 gyventojas.
871
2618
2271
Didieji Rudupėnai; Gross Rudupönen