endomitòzė (gr. endon – viduje + mitos – siūlas), chromosomų skaičiaus padidėjimas 2 ar daugiau kartų nesidalijant branduoliui. Endomitozės metu achromatinė verpstė nesusidaro, branduolio apvalkalėlis neišnyksta (mitozė). Endomitozė būdinga kai kurioms specializuotoms, diferencijuotoms somatinėms ląstelėms. Skiriama dviejų tipų endomitozė: chromosomos išsiskiria ir susidaro poliploidiniai branduoliai (pvz., kai kuriose kepenų ląstelėse) arba padvigubėjusios chromosomos neišsiskiria ir susidaro politeninės chromosomos (politenija; pvz., drozofilos seilių liaukų ląstelėse).
3163