enharmonzmas (gr. en – į, prie + harmonija), vienodo aukščio, bet skirtingai vadinamų (ir užrašomų) garsų, intervalų, akordų, tonacijų tapatumas. Pvz., garsas es=dis=feses, intervalas cis-eis=cis-f=des-f=des‑geses, akordas as-c-es‑ges=as-c-dis-fis, tonacija Fis‑dur=Ges‑dur. Enharmonizmas galimas temperuotoje darnoje, panaikinus dydžio skirtumą tarp diatoninio ir chromatinio pustonio. Tonacinėje harmonijoje enharmoniškai lygūs garsai, intervalai arba akordai dažniausiai turi skirtingą pavadinimą, funkcinę reikšmę ir tonaciją. Šia jų savybe plačiai naudojamasi enharmoninėse moduliacijose ir nukrypimuose.
2874