eòlinė derm (pagal senovės graikų eoliečių genties pavadinimą), septynialaipsnė (heptatoninė) muzikos dermė. Garsaeilio pavyzdys: a-h-c-d-e-f-g-a (alteruotų garsų nėra, pustoniai tarp II ir III, V ir VI laipsnių). Nuo natūraliojo minoro, pagrįsto tokiu pat garsaeiliu, skiriasi intonacine struktūra (eolinė dermė būdinga trichordinės, kvartinės-kvintinės intonacijos). Eolinės dermės terminas atsirado senovės Graikijos muzikos teorijoje. Bažnytinių dermių sistemoje eolinė dermė atsirado 16 amžiuje. Vartota viduramžių ir Renesanso profesionaliojoje muzikoje. 17–18 a., formuojantis tonacinei sistemai ir funkcinei harmonijai, eolinę demę pakeitė harmoninis minoras. Eolinė dermė pasitaiko daugelio Europos tautų liaudies muzikoje. Nemažai eolinės dermės melodijų yra ir lietuvių (ypač dzūkų) monodinėse dainose.
2309