epárchas (gr. eparchos – vadas, viršininkas), 6–11 a. aukščiausias civilinis Bizantijos imperijos pareigūnas, atsakingas už viešąją tvarką ir saugumą Konstantinopolyje (dabar Stambulas). Buvo antrasis (po imperatoriaus) pagal svarbą asmuo. Vadovavo teismams, policijai, gaisrininkų brigadoms, prižiūrėjo miesto aprūpinimą, prekybą ir amatus, sekė užsieniečių veiklą, kontroliavo, kad sekmadienis būtų nedarbo diena. Jo pareigos įvairių susivienijimų ir gildijų (collegia) atžvilgiu surašytos Eparcho knygoje (apie 9–10 a.). Eparcho funkcijas padėjo įgyvendinti logotetai, vyriausybės padalinys sekretas (secretum), daug kitų institucijų. 12 a. svarbiausias funkcijas perėmė kiti pareigūnai. Valdant Paleologams (1261–1453) eparchas buvo tik garbės titulas.
2271