èpas (gr. epos – žodis, pasakojimas), epika, vienas epo plačiąja reikšme žanrų. Tai dažniausiai eiliuotas, didelės apimties mitologinės ar istorinės tematikos kūrinys ar kūrinių ciklas. Epai atsirado gimininės gentinės visuomenės irimo laikais, plėtojosi ir klestėjo antikos, feodalizmo laikotarpiu. Iš pradžių epai kaip eiliuoti sakytiniai pasakojimai plito atskirais fragmentais arba ciklais. Pagal vyraujančius motyvus dažniausiai skiriami herojinis epas, tautinis epas, riterinis epas, religinis epas. Epams būdinga sakraliniai ir kosmogoniniai elementai (dievų gyvenimas, bendruomenės atsiradimas, istorija), antgamtiniai herojai ir siekis paaiškinti pasaulio visumą. Seniausi epai sukurti senovės Rytuose – šumerų ir akadų Gilgamešo epas (trečias tūkstantmetis prieš Kristų), kinų Šidzingas (11–6 a. pr. Kr.), indų Ramajana, Mahabharata (6–4 a. pr. Kr.), persų Ferdousi Šachnamė (11 amžius). Europos epo pradžia siejama su senovės graikų epinėmis giesmėmis, kurias surinko ir patobulino Homeras (Iliada ir Odisėja 8 a. prieš Kristų). Šie kūriniai turėjo įtakos Europos literatūrai – paplito motyvai, hegzametras. Kiti žymesni Europos tautų epai: romėnų Nevijaus Pūnų karo giesmė (3 a. pr. Kr.), Vergilijaus Eneida (29–19 pr. Kr.), prancūzų – Rolando giesmė (11 a.), ispanų – Giesmė apie manąjį Sidą (12 a. vidurys), vokiečių – Nybelungų giesmė (13 a. pradžia), anglosaksų – Beovulfas (8 a.), rytų slavų – Sakmė apie Igorio žygį (12 a.), suomių ir karelų Kalevala (sudarytas ir išspausdintas 1835), estų Kalevo sūnus (sudarytas ir išspausdintas 1857–61). Senųjų epų tradicijomis pagrįstų poemų parašė Dante (Dieviškoji komedija), M. M. Boiardo (Įsimylėjęs Rolandas), L. Ariosto (Pašėlęs Rolandas), T. Tasso (Išvaduotoji Jeruzalė), J. Miltonas (Prarastasis rojus), Voltaire’as (Henriada).
Lietuvių epas
Lietuvoje epo elementų yra tautosakoje. Kartais epu vadinami žymūs lietuvių rašytojų kūriniai, pvz., V. Krėvės Šarūnas (1911), Just. Marcinkevičiaus draminė trilogija (Mindaugas, Mažvydas, Katedra 1968–71).
L: J. Žėkaitė Lietuvių romanas Vilnius 1970; A. Kalėda Romano struktūros matmenys Vilnius 1996; M. Bachtin Ėpos i roman / Voprosy literatury i ėstetiki Moskva 1975; Traditions of Heroic and Epic Poetry London 1980.
778