epentezė

epentèzė (gr. epenthesis – įterpimas), istoriškai nemotyvuotas garso įterpimas, palengvinantis tarimą. Būdingas indoeuropiečių kalboms (prancūzų chambre ‘kambarys’ ← lotynų camera, anglų bramble ‘gervuogė’ ← anglosaksų brēmel). Pasitaiko lietuvių kalboje (žvaigžd ← tarmių žvaizd, tarmių rakštis ← raštis).

1824