epicèdijas (lot. epicedium < gr. epikēdeion – laidotuvių giesmė), baroko literatūros žanras – giesmė, skirta pagerbti mirusįjį. Epicedijas yra eiliuotas kūrinys, artimas epitafijai, elegijai, trenui, bet skiriasi nuo jų didesne apimtimi. Kilo iš graikų chorinės lyrikos. Baroko literatūroje šis žanras buvo skirtas pašlovinti mirusį žmogų. Epicediją sudaro mirusiojo nuopelnų pagyrimas (laudatio), gedulas (comploratio), paguoda. Epicedijo herojus gali būti tik suaugęs garsus asmuo, turintis konkrečių nuopelnų, kurie paprastai išvardijami (pvz., Kristupo Mikolajevičiaus epicedijas Laurynui Rudaminai Dusetiškiui Epicedium in obitum D. Laurentii Rudominae Dusiatski... 1603). Epicedijų pradininku Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje laikomas P. Roizijus, nemažai jų parašė S. Dachas.
Williamo Hervey epicedijos Helenai Branch antraštinis lapas (1594)