epigrãfas (gr. epigraphē – įrašas, užrašas), literatūros kūrinio, liaudies dainos ar pasakėčios citata, įrašyta kūrinio ar jo dalių pradžioje. Epigrafu autorius nusako kūrinio pagrindinę mintį, temą. Vakarų Europoje epigrafas paplito 15 amžiuje. Lietuvių literatūroje pirmieji epigrafai atsirado kartu su lietuviška periodika, kai norėta pabrėžti ryšį su Vakarų Europos kultūra. Epigrafų gausu eseistikoje.
54