epistòlinė literatūrà (gr. epistolē – laiškas), grožinės literatūros kūriniai, parašyti laiškų forma. Jiems būdinga asmeninio gyvenimo tematika, monologai, emocionalumas. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje epistolinių romanų parašė S. Richardsonas (Pamela, arba Atlygintoji dorybė), J.‑J. Rousseau (Julija, arba Naujoji Eloiza), P. de Laclos (Pavojingi ryšiai), J. W. Goethe (Jaunojo Verterio kančios). Laiškų formos kūrinių yra ir lietuvių literatūroje – T. Tilvyčio romane Ministerijos rožė (1931), L. Gutausko knygoje Laiškai iš Viešvilės (2001). Laiško imitacijas romanuose, apsakymuose, dramose, poezijoje naudojo J. Mackevičius-Nord, P. Andriušis, V. Rimkevičius, E. Liegutė ir kiti.
778