epitètas (gr. epithetos – pridėtas), retorinė figūra – vaizdingas asmens, daikto ar reiškinio apibūdinimas. Dažniausiai reiškiamas būdvardžiu, rečiau daiktavardžiu, skaitvardžiu, veiksmažodžiu. Epitetų yra įvairių rūšių. Metaforiniai epitetai apibūdinimui vartoja sąvoką iš kito reikšmių konteksto, pvz., šiltas geometriškas lietus, sūrūs laivai, melancholiška žolė (A. Nyka-Niliūnas). Pastovieji epitetai dažni tautosakoje, jie pažymi vieną objekto požymių, pvz., močiutė sengalvėlė, ristas žirgelis. Epitetai gali atlikti puošybinę, ornamentinę funkciją, pvz.: ašarėlė deimantinė (Maironis), plazdantys jausmai (V. Mykolaitis-Putinas). Dar skiriami antikiniai, arba homeriškieji, epitetai, padaryti iš 2 žodžių, pvz., griausmavaldis Dzeusas, Hera jautakė, raudonpirštė aušra. Epitetų sistema padeda atpažinti rašytojo, epochos stilių.
253