epòchinė tendeñcija, sekuliãrinis treñdas, žmogaus fenotipo pokyčių kryptis per tam tikrą laiką. Epochinė tendencija naujojoje istorijoje reiškėsi kaukolės brachikranizacija (jos smegeninės dalies apvalėjimu) ir gracilizacija (kaukolės, ypač jos veidinės dalies, grakštėjimu), vykusiomis Europoje 12–20 amžiuje. Kita epochinės tendencijos išraiška yra žmogaus augimo ir brendimo akceleracija. Manoma, kad epochinei tendencijai įtakos turi civilizacijos raida, ypač gerėjančios ekonomikos sąlygos ir visavertė mityba, t. p. urbanizacija, didėjanti žmonių migracija, kuri sukelia heterozę.
921