erchecogas (vok. Erzherzog, lot. archidux), titulas, žymėjęs aukštesnį nei hercogo rangą.
Anksčiausiai aptinkamas pirmo tūkstantmečio pabaigos literatūros tekstuose, kai kalbama apie hercogus, turinčius ypatingą valdžią. 13 a. erchercogais titulavosi kai kurie Brabanto hercogai. Nuo 1359 titulas tapo nuolatinis Habsburgų dinastijoje. Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas III 1453 patvirtino teisę į erchercogo titulą Habsburgams, kurie valdė Štirijos, Karintijos ar Krainos hercogystes (dažniausiai jie buvo Habsburgų sosto įpėdiniai).