Láiconas Erikas 1950 05 21Kaunas, lietuvių speleologas, keliautojas, fotografas, publicistas, kelionių vadovas ir gidas. Speleologijos pradininkas Lietuvoje.
Išsilavinimas ir veikla
1973 baigė Kauno politechnikos institutą. 1978–83 lankė speleologijos instruktorių mokymus Soči, Leningrade (Rusija), 1984 stažavo Karlukove (Bulgarija). 1965–2018 daugiau kaip 333 kartus įsiskverbė į 209 karstinius urvus įvairiose šalyse. 1973–2018 dalyvavo 23 speleologijos ekspedicijose Barbadose, Belize, Dominikoje, Estijoje, Filipinuose, Gruzijoje, Gvatemaloje, Hondūre, Kinijoje, Kosta Rikoje, Laose, Latvijoje, Madagaskare, Malaizijoje, Meksikoje, Nikaragvoje, Papua Naujoje Gvinėjoje, Rumunijoje, Rusijoje, Salvadore, Sent Lusijoje, Tadžikijoje, Tailande, Trinidade ir Tobage, Ukrainoje, Uzbekijoje, Vietname; 19 jų vadovavo. Vykdė biospeleologijos, geospeleologijos, taikomosios, techninės, istorinės speleologijos tyrimus. 1978 Karvės oloje (Biržų rajono savivaldybės teritorija) atrado šikšnosparnių rūšį Myotis mystacinus.
Erikas Laiconas
1977–84 Kauno speleologijos sekcijos Omega, 1984–85 Kauno speleologijos klubo, 1985–90 Lietuvos respublikos speleologijos komisijos pirmininkas. 1992–96 Lietuvos speleologijos sporto asociacijos generalinis sekretorius. 1979–81 Lietuvos speleologų rinktinės treneris. Nuo 1983 speleologijos vyriausiasis instruktorius. Nuo 1993 Lietuvos atstovas prie Tarptautinės speleologijos sąjungos (UIS), nuo 1998 speleologijos ekspertas. 2011–13 ir 2015–17 Lietuvos speleologijos asociacijos prezidentas; 2013–15 ir nuo 2017 jos tarybos narys.
Erikas Laiconas Sniego prarajoje (Gruzija, 1983)
Eriko Laicono skverbimosi į urvus gylio rekordai: 1981 Oktiabrskajos šachtoje (Rusija) 450 m, Kijevo prarajoje (Uzbekija) 990 m, 1983 Sniego prarajoje (Gruzija) 1320 metrų. 1983 Erikas Laiconas po žeme išbuvo 24 paras (skverbimosi trukmės rekordas). 1984 Napros prarajoje (Gruzija), 530 m gylyje, atliko techninius eksperimentus. 1985 įvykdė Ručeinajos urvyno (Rusija) 510 m gylio traversą. 2013 Singnapano slėnyje (Filipinai) tyrinėjo Tau’t Batu genties gyvenseną. 2014 ATM urve (Belizas) įsiskverbė į Šibalbą – mitologinę majų civilizacijos dievų buveinę.
2018 Išlestakiuose (Jurbarko rajono savivaldybės teritorija) įkūrė Eriko Laicono speleologijos centrą Karsa ir jame atidarė pirmąjį Lietuvoje Speleologijos muziejų.
Knygos
Lietuvos speleologijos istorija (2003), Kelionių atspindžiai (2005), Bok Kroatija (2010), Mano kilmė 1-4 t. (2010–16), Labas, Juodkalnija (2011), Labas, Albanija (2015), Labas, Slovėnija (2016), Kroatija, Juodkalnija (2017), Vidurdienio tamsa (2018), Baimės vieta (2019).
1100
2271