Rutherford Ernest (Ernestas Rèzerfordas) 1871 08 30Brightwater (Naujoji Zelandija) 1937 10 19Kembridžas, Didžiosios Britanijos fizikas ir chemikas. Atomo branduolio fizikos pradininkas. Londono karališkosios draugijos narys (1903, prezidentas 1925–30), daugelio šalių mokslų akademijos narys. Seras (1914), lordas (1931).

Išsilavinimas ir veikla

1894 baigęs Naujosios Zelandijos universiteto Canterbury koledžą atvyko į Didžiąją Britaniją. 1895–98 dirbo Kembridžo universitete Cavendisho laboratorijoje, 1898–1907 McGillio universiteto Montréalyje, 1907–19 Mančesterio universiteto profesorius. Nuo 1919 vadovavo Cavendisho laboratorijai.

Mokslinė veikla ir atradimai

Sukūrė pasaulyje garsią tarptautinę atomo branduolio fizikos mokyklą, kuriai priklausė garsūs to meto eksperimentatoriai ir teoretikai. Svarbiausi darbai iš atomo ir jo branduolio fizikos ir radioaktyvumo. 1899 atrado, kad uranas spinduliuoja α ir β spinduliuotę. 1902–03 kartu su F. Soddy paaiškino, kad radioaktyviųjų medžiagų atomo branduolio skilimas yra savaiminis vieno elemento virsmas kitu. Pirmasis pavartojo pusėjimo trukmės terminą. Numatė transuraninių elementų buvimą. 1904 atrado radoną (kaip torio skilimo produktą). Su H. W. Geigeriu sukūrė būdą α dalelėms aptikti ir nustatė, kad jos yra teigiamąjį elektrinį krūvį turintys helio branduoliai. 1911, tirdamas α dalelių, einančių pro ploną medžiagos sluoksnį, sklaidą, įrodė, kad atomo centre yra teigiamai įelektrintas branduolys, kuriame sutelkta didžioji dalis atomo masės.

Ernest Rutherford

Ernest Rutherford

Remdamasis bandymais sukūrė planetinį atomo modelį. Išvedė α dalelių sklaidos atomais diferencialinio efektinio skerspjūvio formulę (Rutherfordo formulė). 1919 atrado protoną, numatė neutrono ir deuterio buvimą. 1919 greitosiomis α dalelėmis apšaudydamas azoto atomus sukėlė pirmąją branduolinę reakciją. Paskelbė daugiau kaip 350 mokslinių straipsnių.

Knygos

Parašė knygas: Radioaktyvumas (Radioactivity 1904), Elementų branduolių virsmas (The Artificial Transmutation of the Elements 1933), Šiuolaikinė alchemija (The Newer Alchemy 1937).

Apdovanojimai

Nobelio chemijos premija (1908).

Atminimo įamžinimas

E. Rutherfordo vardu pavadintas 104‑asis cheminis elementas rezerfordis ir radioaktyviosios medžiagos aktyvumo nesisteminis vienetas rezerfordas, t. p. krateriai Mėnulyje ir Marse. Naujosios Zelandijos karališkoji draugija nuo 1991 už pasiekimus tiksliųjų, socialinių ir technologijos mokslų srityse teikia E. Rutherfordo vardo medalį.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką