erupcija (Kliučių ugnikalnis, Kamčiatka, Rusija)
erupcija (Yasuro ugnikalnis, Vanuatu)
erùpcija (lot. eruptio – išsiveržimas), magmos veržimasis iš Žemės gelmių į paviršių. Skiriama giluminė (magma stingsta gelmėse) ir paviršinė, arba vulkaninė (magma išsilieja Žemės paviršiuje), erupcija. Giluminės erupcijos metu magmai stingstant Žemės plutoje arba jai kristalizuojantis mantijoje įvairių magminių kūnų (intruzijų) pavidalu susidaro intruzinės magminės uolienos. Magmai išsiliejus Žemės paviršiuje formuojasi lavos srautai, dangos ir kita. Veržiantis išsilydžiusiems arba karštiems kietiems, skystiems ar dujiniams magmos tirpalams susidaro erupcinės magminės uolienos.
Erupcija – intensyvus procesas, nors išilgai tektoninių plyšių išsiveržimo procesai gali vykti santykinai ramiai. Erupcijos pobūdis daugiausia priklauso nuo vulkaninių dujų kiekio ir magmos klampumo. Jei magma labai klampi, dujos dideliu slėgiu stumia ją aukštyn ir išsiveržimas būna labai stiprus, išmetama daug kietųjų produktų. Jei lava skysta, dujos lengvai prasiskverbia į paviršių ir lava veržiasi ne taip stipriai. Vieno išsiveržimo metu erupcijos pobūdis gali keistis.
Vykstant erupcijai dažnai išsiskiria didelis kiekis vulkaninių dujų, kurių sudėtis nėra tiksliai nustatyta ir žinoma. Ji priklauso nuo ugnikalnio geografinės padėties ir išsiveržimo fazės. Remiantis Kilauea ugnikalnio lavos ežere besiskverbiančių dujų sudėties tyrimais nustatyta, kad vidutiniškai jose yra 68,2 % vandens garų, kitą dalį sudaro (mažėjančia tvarka) anglies dioksidas, azotas, sieros dujos, vandenilis ir chloras. Tačiau šie duomenys erupcijos dujų sudėtį atspindi nevisiškai, nes ežero paviršiuje lava sugeria atmosferos deguonį ir susimaišo su kylančiomis iš Žemės gelmių giluminėmis dujomis. Apibendrintais duomenimis, vulkaninėse dujose būna druskos rūgšties, fluoro rūgšties, sieros dioksido, sieros trioksido, sieros vandenilio, dujinės sieros, anglies monoksido, vandenilio, azoto, metano, amoniako, boro rūgšties ir anglies dioksido. Vulkaninių dujų temperatūra virš ugnikalnio gali siekti 600–800 °C, lavoje – daugiau kaip 1000 °C.
1417