eskimų ir aleutų kalbos

eskmų ir aleùtų kabos priklauso paleoazijiečių kalbų šeimai. Eskimų ir aleutų kalbos yra šiaurės rytų Azijos senųjų gyventojų kalbos, išplitusios į Šiaurės Ameriką ir Grenlandiją. Eskimų kalba vartojama Čiukčių nacionalinėje apygardoje (Rusijos Federacija), Aliaskoje (Jungtinės Amerikos Valstijos), Kanados šiaurėje ir Grenlandijoje (48 000 žm.); iš viso kalbančiųjų apie 90 000 (20 amžiaus pabaigoje). Skiriama vakarų (jupikų; Sibiras, Aliaska) ir rytų (inuitų; Kanada, Grenlandija) tarmė. Turi raštą, vartojami rusų (Rusijoje) ir lotyniškieji rašmenys. Aleutų (unanganų) kalba vartojama Aleutų salose (Jungtinės Amerikos Valstijos). Kalbančiųjų – keli šimtai. Rašto neturi. Tolimõs, bet aiškios giminystės siejamos eskimų ir aleutų kalbos yra agliutinacinės, turi polisintetinių kalbų bruožų. Fonetikai būdinga 3 balsių sistema. Gausu kaitybinių, ypač veiksmažodžio, afiksų, ergatyvinių konstrukcijų. Sakinį dažnai sudaro vienas žodis, kurio dalių negalima sukeisti vietomis (Grenlandijos eskimų kavfiliorniarumagaluarpunga ‘aš norėčiau išvirti kavos’).

330

aleutų kalba