Eskvilnas (lot. Esquilinus), viena iš 7 Romos kalvų (didžiausia), kurią sudaro Opijaus (49 m) ir Cispijaus (46 m.) viršukalnės. Eskvilinas yra tarp Viminalo ir Celijaus kalvų; tarp Eskvilino ir Palatino kalvų yra Romos Koliziejus.
Iki 8 a. vidurio čia buvo sabinų įtvirtintų gyvenviečių; manoma, Eskvilino, Kvirinalo ir Viminalo kalvose gyvenę sabinai buvo vienas svarbiausių romėnų tautos komponentų. 8–7 a. pr. Kr. Eskvilino vakarinėje dalyje esančiame nekropolyje buvo laidojami mirties bausme nubausti vergai ir nusikaltėliai. Romos karaliaus Servijaus Tulijaus laikais (valdė 578–534 ar 533 pr. Kr.) Eskviline buvo viena iš 4 miesto apygardų (triba), apjuosta vadinamąja Servijaus siena. Respublikos ir imperijos laikotarpiu Eskvilinas buvo neturtingųjų gyventojų rajonas, išskyrus Opijaus vakarinę dalį, kurioje buvo imperatoriaus Augusto (valdė 27 pr. Kr.–14 po Kr.) pastatydinta ir žmonos Livijos vardu pavadinta didžiausia Romoje Livijos turgavietė, Mecenato vila ir ją supantys sodai, imperatoriaus Nerono Aukso rūmai (Domus aurea; sudegė 64 po Kr. per Romos gaisrą), imperatorių Tito ir Trajano termos, kiti statiniai.
Vaizdas su Minervos Medikos šventykla ir akveduku (aliejus, apie 18 a. vidurį, dailininkas Paolo Anesi); iš tiesų paveikle pavaizduota ant Eskvilino kalvos, Licinijų soduose, pastatyto nimfėjaus griuvėsiai
Eskviline pastatytos Didžioji Švč. Mergelės Marijos bazilika (4 a., perstatyta 5 a., 13 a., 1673), Šv. Petro, Šv. Praksedos bažnyčios.
-Septynios Romos kalvos; -Romos kalvos