Ešnunà (Eshnunna), senovės miestas ir valstybė Mesopotamijoje.
Istorija
Miestas (dabar Tall al Asmaras) įkurtas ketvirtame tūkstantmetyje–trečio tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje, Dijalos upės slėnyje, apie 32 km į šiaurės rytus nuo Bagdado (Irakas); išsiplėtė ankstyvosios dinastijos laikotarpiu. 21 a. pr. Kr. priklausė Akado karalystei, valdant Ūro III dinastijai buvo administracinis centras. Po Ūro sugriovimo (20 a. pr. Kr.) tapo savarankiška Ešnunos valstybe. 1763 pr. Kr. Ešnuną nukariavo Babilonijos karalius Hamurapis. Paskutinį kartą minima apie 6 a. pr. Kr. dantiraščiuose.
Tyrimai
1930 Ešnuną pradėjo tyrinėti Čikagos universiteto Rytų instituto ekspedicija (vadovas Henry Frankfortas). Iš ankstyvojo dinastijos laikotarpio rasta ovalios šventyklos su skulptūromis ir skulptūriniais reljefais, iš valstybės (Isino-Larsos) laikotarpio – karalių rūmai, šventyklų (tarp jų ir miesto globėjos Inanos), gyvenamųjų namų griuvėsių, kanalizacijos sistemos liekanų, skulptūrų, antspaudų. 1945 Tall Abu Harmalyje (netoli Bagdado) rastos dvi lentelės su Ešnunos įstatymų tekstais akadų kalba. Ešnunos įstatymai (datuojami 19 a. pr. Kr.) yra ankstyvesni už Hamurapio įstatymus.
gipsinės statulos galva iš Ešnunos (apie 2700 pr. Kr.)
-Tall al Asmar