Espírito Santo

Espírito Santo (Esprito Sántas), valstija Brazilijos rytuose, prie Atlanto vandenyno.

Plotas 46 184 km². 4,06 mln. gyventojų (2020).

Centras – Vitória (365 900 gyventojų, 2020; aglomeracijoje 1,85 mln. gyventojų); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Serra (523,6), Vila Velha (498,9), Cariacica (371,7), Cachoeiro de Itapemirimas (192,5).

Valstijai priklauso Trindadės, Martino Vazo salos. Espírito Santo užima Brazilijos plokščiakalnio rytinį pakraštį; pajūryje – Espírito Santo žemuma. Valstijos pietvakariuose, Caparaó kalnagūbryje, yra aukščiausias Brazilijoje Bandeiros kalnas (2890 m).

Klimatas tropinis. Mėnesių vidutinė temperatūra 20–26 °C (kalnuose žemesnė). Kalnuose iškrinta 1000–1200 mm, pakrantėje – iki 1700 mm kritulių per metus. Didžiausios upės: Doce, São Mateusas. Pajūryje – mangrovės.

Espírito Santo – ekonomiškai viena silpniausių Brazilijos valstijų. Gaunama marmuras (>40 % Brazilijos marmuro produkcijos), granitas, juvelyriniai akmenys. Medienos apdirbimas, metalurgija, plaušienos ir popieriaus (daugiausia perdirbama eukaliptų, auginamų Espírito Santo žemumos šiaurėje, mediena), chemijos, tekstilės, maisto pramonė. Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis; svarbiausi plantaciniai augalai – kavamedžiai, bananai; dar auginama maniokai, pupelės, kukurūzai. Veisiama galvijai (Espírito Santo šiaurėje – mėsiniai, pietuose – pieniniai), kiaulės, naminiai paukščiai. Žvejyba. Vitórijos jūrų uostas (išvežama geležies rūda).

Istorija

1536 Espírito Santo pakrantę pasiekė pirmieji europiečiai, vadovaujami N. F. Coutinho. Kraštas, pavadintas Espírito Santo (portugališkai Šv. Dvasia) vardu, 1799 gavo kapitonijos, 1824 – provincijos, 1889 – valstijos statusą.