estetzmas, dvasinė laikysena, išreiškianti pasaulėžvalgą, kuri estetines ir menines formas pripažįsta vienintelėmis aukščiausiomis vertybėmis. Žmogaus gyvenimas ir pasaulis gali būti pateisinamas tik estetinių fenomenų pavidalais, patį estetiškumą dažniausiai traktuojant kaip subtilaus, gryno grožio atmainą. Estetizmui artimos manierizmo, menas menui, simbolizmo, art deco koncepcijos. Estetizmas grindžiamas elitiniu grožio ir formos kultu, ekscentrišku hedonizmu ir meno nepriklausomybės nuo socialumo ir kultūros įvairių reiškinių idėja. Į moralines, politines, utilitarines ir religines vertybes žvelgiama iš aukšto. Estetizmas turi ir pozityvių aspiracijų, nes estetizme galima įžvelgti priešinimąsi pažintinio požiūrio apologijai, intelektinės galios absoliutinimui ir protestą prieš vienpusišką racionalumo ir proto interpretaciją. Reiškia susirūpinimą meniškumu, meno autonomija, estetinių jausmų ugdymu, plėtoja estetinę meno teoriją.
384