Èstijos literatūrà. Estų tautosakoje vyrauja lyrinės ir lyrinės epinės dainos. Estų raštija atsirado 16 a. pradžioje. Pirmasis išlikęs estiškas tekstas – Kullamos rankraštis (1524–32). Knygų estų kalba spausdinimo pradžia susijusi su reformacija. Pirmasis tekstas (neišliko) išspausdintas 1525 Vokietijoje išleistoje evangelikų liuteronų knygoje. Išliko dalis 1535 Wittenberge išspausdinto M. Liuterio Katekizmo, kurį parengė Simonas Wanradtas ir Johannas Koellis. 16–18 a. plito verstiniai religiniai raštai, daugiausia parengti vietos vokiečių (Heinricho Stahlio, apie 1600–57, Joachimo Rossihnijaus, 1600–46, Antono Thoro Helle’s, 1683–1748). Senovės raštai rašyti šiaurės (Talino) ir pietų (Tartu) tarmėmis. Išvertus Bibliją (1739) įsigalėjo šiaurės tarme pagrįsta literatūrinė kalba. Apie 1718 pradėti leisti estiški kalendoriai. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje atsirado pasaulietinė proza, ji kildinama iš proginės poezijos. Didaktinių knygų parašė Ottas Wilhelmas Masingas (1763–1832). Jis leido laikraštį Marahwa Näddala-Leht (1821–23, 1825), kuriame spausdino grožinių kūrinių.
19 a. pirmoje pusėje prasidėjus tautiniam atgimimui vyravo švietėjiška literatūra. Jos formavimuisi ypač didelę įtaką turėjo F. R. Faehlmanno ir F. R. Kreutzwaldo visuomeninė veikla ir kūryba. F. R. Faehlmanno mitai ir padavimai, F. R. Kreutzwaldo tautosakinis epas Kalevo sūnus (Kalevipoeg 1857–61) skatino domėtis tautosaka. 19 a. antroje pusėje ji pradėta sistemingai rinkti ir skelbti. Leisti periodiniai leidiniai, kuriuose žadinta tautinė savimonė. Johannas Voldemaras Jannsenas (1819–90) leido laikraščius Perno Postimees (1857–63), Eesti Postimees (1864–80), kalendorius, giesmynus, parašė prozos kūrinių, eilėraščių (vienas tapo Estijos himnu). Populiarūs buvo C. R. Jakobsono elementoriai. Estų poezijos pradininko K. J. Petersono kūryboje ryšku antikinės literatūros įtaka, romantizmo ir klasicizmo bruožai. Tautosakinių eilėraščių sukūrė J. Liivas. 1870 pastatytas pirmasis spektaklis. Pirmuosius patriotinės lyrikos ir dramos kūrinius parašė L. Koidula. Jos kūrybai būdinga atviras tėvynės meilės išpažinimas, gamtos poetizavimas. Pirmųjų istorinės tematikos kūrinių autorius – E. Bornhöhe. Karlo Eduardo Sööto (1862–1950) ir A. Haavos poezijoje ryšku romantizmo bei realizmo bruožai.
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje įsigalėjo realizmas. Jo pradininkas – E. Vilde. Prozoje vyravo kaimo tematikos kūriniai. Socialinės nelygybės motyvai ryšku E. Petersono-Särgavos novelėse, A. Kitzbergo dramose. Moderniajai literatūrai atstovavo grupė Jaunoji Estija, ji perėmė Vakarų Europos impresionizmo ir simbolizmo estetiką, iš dalies pritarė 1905–07 revoliucijai. Literatūrinės grupės Siuru (įkurta 1917) nariai kūrė subjektyvistinę estetizuotą poeziją. Simbolizmo įtaka ryšku E. Enno poezijoje. Gamtos motyvai būdingi V. Ridalos lyrikai. Kalbos eksperimentais garsėjo Johannesas Aavikas (1880–1973). Impresionistinių novelių parašė F. Tuglasas. 1922 pradėtas leisti literatūros žurnalas Looming. 3 dešimtmečio pradžios literatūroje vyravo poezija, veikiama vokiečių ekspresionizmo (H. Visnapuu). Emocingumas, poetinės vizijos būdinga M. Under lyrikai. Eilėraščius kūrė Heitis Talvikas (1904–47), B. Alver, B. Kangro, A. Sangas, K. Merilaas, dramas – H. Raudseppas, Uku Masingas (1909–85). 4 dešimtmečio literatūroje įsigalėjo visuomenės kritika, psichologinė analizė (J. Semperis, J. Sütiste), sąlygiškumas. Plėtojosi žanrai. A. H. Tammsaare sukūrė psichologinių, satyrinių, alegorinių romanų, juose vyrauja kaimo, inteligentų gyvenimo temos. Kiti prozininkai: K. A. Hindrey, M. Metsanurkas, O. Lutsas, R. Rohtas, A. Gailitas, Albertas Kivikasas (1898–1978), A. Mälkas, A. Jakobsonas, K. Ristikivi.
II pasaulinio karo pabaigoje SSRS vėl okupuojant Estiją dauguma rašytojų (M. Under, A. Adsonas, H. Visnapuu, A. Mälkas, A. Gailitas, K. Ristikivi) emigravo. Pokario literatūra politiškai angažuota. Šio laikotarpio pirmaisiais dešimtmečiais prozos kūrinių parašė A. Jakobsonas, E. Krustenas, R. Sirge, A. Hintas, P. Kuusbergas, poezijos – J. Semperis, D. Vaarandi, E. Niit, A. Kaalepas. Atšilimo laikotarpiu novelių, buitinių, nuotykių dramų, komedijų, kelionių įspūdžių, publicistikos kūrinių parašė J. Smuulis. Jiems būdinga etinė problematika, absurdas, ironija, alegorijos. 7–8 dešimtmečio estų prozos svarbiausia tema – šiuolaikinio žmogaus vidinis pasaulis, sparčiai kintančio pasaulio vertinimas. Vyravo mažojo romano žanras (M. Traatas). Istorinių apysakų ir romanų parašė J. Krossas. A. Beekman, M. Traato, E. Vetemos, J. Tuuliko, M. Unto prozoje vyrauja ironiška pasakotojo pozicija. D. Vaarandi kūriniuose derinama moderni poetika ir filosofiškumas. J. Kaplinski kuria asociatyvią, P.‑E. Rummo intelektualią, J. Viidingas ekspresyvią poeziją. Pjeses rašė A. Liivesas, E. Vetemaa. Kiti žymesni rašytojai: R. Kaugveris, V. Luik, M. Muttas.
Atkūrus nepriklausomybę įsigalėjo postmodernizmas. Pirmasis tarptautinį pripažinimą pelnęs rašytojas – T. Õnnepalu. Peeterio Sauterio (g. 1962), Kauro Kenderio (g. 1971) kūrybai būdinga šokiruojantis stilius. Andrusas Kivirähkas (g. 1970) parašė satyrinių kūrinių. Žymiausi poetai: Andresas Ehinas (g. 1940), Peepas Ilmetas (g. 1948), Indrekas Hirvas (g. 1956), Priidu Beieras (g. 1957), D. Kareva, Ülle Kauksi (g. 1962), Martas Kanguras (g. 1971), Indrekas Mesikeppas (slapyvardis fs, g. 1971), Elo Viiding (g. 1974), Kristiina Ehin (g. 1977), Vahuras Afanasjevas (g. 1979), Eda Ahi (g. 1990).
Ryškesni prozininkai: Ilmaras Jaksas (g. 1923), Nikolajus Baturinas (1936–2019), Teetas Kallasas (g. 1943), Maimu Berg (g. 1945), Holgeris Kaintsas (g. 1957), Andrei Hvostovas (g. 1963), Jüris Ehlvestas (1967–2006), Tiitas Aleksejevas (g. 1968), poetė ir prozininkė Kai Aareleid (g. 1972).
Estų literatūrą tyrė: Villemas Alttoa (1898–1975), A. Annistas, Aarne Vinkelis (1918–2006), Endelis Nirkas (1925–2018), Karlas Muru (1927–2017), Haraldas Peepas (1931–98). Emigracijoje kūrė: K. Ristikivi, B. Kangro, P. Krustenas, V. Uibopuu, K. Lepikas, A. Viirlaidas, I. Ivaskas.
Vertimai į lietuvių kalbą
Lietuvių kalba paskelbta E. Bornhöhe’s, A. Gailito, A. Jakobsono, J. Kaplinski, A. Kitzbergo, F. R. Kreutzwaldo, J. Krosso, E. Krusteno, P. Kuusbergo, J. Liivo, O. Lutso, E. Niit, R. Rohto, J. Smuulio, A. H. Tammsaare’s, M. Traato, F. Tuglaso, M. Unto, E. Vetemos, E. Vilde’s ir kitų kūrinių, išleista pasakų rinktinės Senovės estų liaudies pasakos (1957), Gražuolė nuotaka (1967), Vandens šalis (1981), novelių rinktinė Gimtinės alyvos (1990). Į estų kalbą išversta J. Apučio, J. Avyžiaus, B. Baltrušaitytės, V. Bubnio, K. Borutos, P. Cvirkos, R. Granausko, J. Grušo, A. Gudaičio-Guzevičiaus, J. Ivanauskaitės, R. Kašausko, S. T. Kondroto, J. Kunčino, R. Lankausko, Just. Marcinkevičiaus, V. Martinkaus, E. Mieželaičio, V. Mykolaičio-Putino, A. Miškinio, D. Mušinsko, S. Nėries, V. Petkevičiaus, A. Pociaus, T. A. Rudoko, K. Sajos, I. Simonaitytės, V. Sirijos Giros, M. Sluckio, B. Sruogos, S. Šaltenio, A. Škėmos, A. Vaičiulaičio, P. Vaičiūno, A. Vienuolio, V. Žilinskaitės ir kitų kūrinių.
estų literatūra; Estijos kultūra
L: B. Masionienė Dabartinė estų proza Vilnius 1977, Iš Kalevo šalies: Estų literatūros puslapiai Kaunas 1990.
1556
Estijos konstitucinė santvarka