Etiòpijos literatūrà. Iki 19 a. Etiopijos raštija buvo kuriama daugiausia gezu. Seniausi raštijos paminklai – Aksumo karalystės karaliaus Ezanos akmens įrašai (4 amžius). 4–7 a. iš graikų kalbos išversta Naujasis Testamentas, Senasis Testamentas, teologinių veikalų, vėliau religiniai raštai buvo verčiami iš arabų, sirų, armėnų ir lotynų kalbų. Po 7 a. pasirodė šventųjų gyvenimų aprašymų. Literatūra gezu suklestėjo į valdžią grįžus Saliamonidų dinastijai (1270). Parašyta istorinių veikalų, karalių kronikų, panegirikų, veikalas apie Sabos karalienę ir jos sūnų Meneliką. Sukurta originalios religinės ir pasaulietinės poezijos. Nuo 13 a. vyravo religinė poezija ir religinių raštų vertimai iš arabų kalbos (Biblijos komentarai, liturginės knygos, šventųjų ir kankinių gyvenimų aprašymai, religinių himnų rinkiniai, maldos Švč. Mergelei Marijai). Poezijoje ir liturgijoje pradėtas naudoti kene žanras (trumpas rimuotas eilėraštis, kuriam būdinga žodžių žaismas, gausios aliuzijos). Pasaulietinę literatūrą daugiausia sudarė kronikos, kuriose rašoma apie Etiopijos karalių kilmę, aukštinami jų darbai (Karalių teisė – bažnytinės ir civilinės teisės kompiliacija, Karalių šlovė). Dėl musulmonų (1527–43) ir oromų genčių antpuolių Etiopijos literatūra ilgą laiką merdėjo. Buvo parašyta kronikų apie karalių Klaudijų, etiopų karo žygius ir krikščionių likimą, t. p. kurti apologetiniai raštai, ginantys krikščionybę arba islamą. Iš arabų kalbos išverstas pasakų rinkinys Tūkstantis ir viena naktis. Į Etiopiją 16 a. viduryje atvykus jėzuitams suklestėjo kristologinė poleminė literatūra. Atsirado įvairių religinės ir pasaulietinės literatūros žanrų. Literatūra gezu pamažu nyko. Nuo 19 a. gezas liko tik liturgijoje, juo sukurtas paskutinis literatūrinis kūrinys – istorinis romanas apie Zerą Džaikobije. 14 a., be gezo, raštui imta vartoti ir amharų kalba (pirmasis kūrinys – Karalių giesmės). Nuo 16 a. pabaigos plėtojosi teologiniai poleminiai raštai. 17–18 a. iš gezo išversta literatūros kūrinių. Amharų kalba parašyta psalmių su komentarais, 19 a. pradžioje išversta Biblija. 19 a. pabaigoje amharų kalba tapo nacionaline literatūrine kalba. Ja parašyta gramatikų, amharų kalbos istorija, enciklopedinis žodynas ir kitų didaktinių bei mokslinių veikalų, grožinės literatūros kūrinių. 20 a. pradžioje žymiausias kene žanro kūrėjas buvo Hirujus Valde Sillassije. 1908 pirmąjį romaną parašė Afevorkas Gabre-Ejesusas. Poezijos, prozinių ir draminių kūrinių sukūrė Mengestu Lemma, Makonnenas Endalkačevas, Kebbede Mikaelis, Tekle Tsodekas Mekurija.
Etiopijos literatūrai priklauso ir tigrajų kalba (nuo 19 a. antros pusės; žymiausi prozininkai Gebre Ijesusas Hailu, Fissiha Gidžorgisas), hararių kalba (nuo 17 a.), oromų kalba (nuo 19 a. vidurio), guragių kalba (nuo 20 a., ryškiausias kūrėjas Sahle Sillassije) kuriama literatūra.
L: E. Cerulli La letteratura etiopica Milano 31968; T. L. Kane Ethiopian Literature in Amharic Wiesbaden 1975.
Etiopijos kultūra
Etiopijos konstitucinė santvarka
Etiopijos partijos ir profsąjungos