Etiòpijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Etiopija – ekonomiškai viena silpniausių pasaulio valstybių, nukentėjusi nuo pilietinio karo, karinių konfliktų su Eritrėja ir Somaliu bei sausrų. 2002 BVP sudarė 5,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 50,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 89 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 750 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP struktūra parodyta diagramoje. Infliacija 1997–2001 buvo vidutiniškai 0,3 %. Užsienio skola 5481 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2000).
https://s.vle.lt/diagramos/183.html
Pramonė
Pramonė menkai išplėtota, jos plėtrą stabdo mineralinių žaliavų ir energetinių išteklių trūkumas. Kasama auksas, akmens druska, kolumbito‑tantalito rūda, gipsas ir anhidritas, pemza, marmuras, smėlis, žvyras; yra naftos, gamtinių dujų, vario, geležies, molibdeno, cinko rūdų, platinos. 1999 pagaminta 1,6 mlrd. kilovatvalandžių, suvartota 1,5 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos; 97 % elektros energijos pagamino hidroelektrinės (didžiausia yra Avašo upėje). Apdirbamoji pramonė menka; jos svarbiausios šakos – vietinės žaliavos apdirbimas, maisto (aliejaus, cukraus, malimo, kavos), tekstilės pramonė. Vyrauja nedidelės įmonės (daugiausia amatininkų dirbtuvės). Smulkios chemijos, farmacijos, odos apdirbimo įmonės, lentpjūvės, avalynės fabrikai. Dailieji amatai (odos, kaulo dirbiniai).
Bioprodukcinis ūkis
berniukas aria žemę buivolais
Bioprodukcinis ūkis sukuria 52 % BVP. Dirbamoji žemė užima apie 12 % Etiopijos teritorijos, ganyklos – apie 40 %. Daugiausia dirbamosios žemės yra lygumose. Auginama soros, miežiai, kukurūzai, aliejiniai ir citrusiniai augalai, vynmedžiai, cukranendrės, bulvės, jamsai, bananai, vilnamedžiai, eksportui – kavamedžiai, arbatmedžiai, kakavamedžiai ir prieskoniniai augalai. Svarbiausi žemės ūkio augalai – soros (pasėliai užima 9,5 mln. hektarų). Plėtojama gyvulininkystė. Veisiama galvijai, avys, ožkos, arkliai, mulai, asilai, kupranugariai. Etiopijos augalininkystės produkcija – 1 lentelėje, gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 3 lentelėje.
1
2
3
Kertamas miškas, ruošiama mediena.
Medžioklė. Žvejyba (vidaus vandenyse); 2000 sugauta 15 700 tonų žuvų.
Turizmas
kalnai Gonderio apylinkėse (Simeno nacionalinis parkas)
2000 Etiopiją aplankė 135 954 užsienio turistai; pajamos iš turizmo sudarė 24 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Labiausiai turistų lankoma senovės Etiopijos miestai ir gyvenvietės, sostinė (yra daug muziejų), aukštikalnės su giliais ir plačiais upių slėniais (yra karštų versmių, turinčių gydomųjų savybių, Etiopijos grabene – ežerų).
Transportas ir ryšiai
Geležinkelių yra 681 kilometras (Adis Abebos–Džibučio geležinkelio ruožas Etiopijoje; 2000). Automobilių kelių 31 571 kilometras, iš jų su kieta danga 3789 kilometrai (2000). 2 tarptautiniai oro uostai: Adis Abebos ir Diredavos.
Bankai
Etiopijos centrinis bankas – Etiopijos nacionalinis bankas (įkurtas 1964, būstinė Adis Abeboje). Veikia 9 komerciniai bankai (visi Adis Abeboje): 3 valstybiniai (Komercinis, Plėtros, Statybos ir verslo) ir 6 privatūs (2002). Didžiausias bankas – Komercinis (įkurtas 1964, reorganizuotas 1980, apie 170 skyrių). Seniausias – Abisinijos bankas (įkurtas 1905, 1935 uždarytas, 1996 atkurtas). Etiopijos piniginis vienetas – biras, lygus 100 centų.
Užsienio prekyba
Etiopijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1999)
Etiopijos užsienio prekybos balansas neigiamas. 2000 eksportuota prekių už 482 mln., importuota už 1260,4 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama kava (67 % viso Etiopijos eksporto), odos ir jų gaminiai, aliejinių augalų sėklos. Daugiausia importuojama mašinos ir transporto priemonės (37 % viso Etiopijos importo), nafta ir jos produktai (11 %), gumos gaminiai, verpalai ir audiniai, plienas, vaistai, maisto produktai. Etiopijos užsienio prekybos svarbiausi partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2002 į Etiopiją eksportavo prekių už 0,7 mln. litų, importavo iš Etiopijos – už 0,7 mln. litų.
Etiopijos BVP struktūra (1999)
2271
-Etiopijos pramonė; -Etiopijos žemės ūkis; -turizmas Etiopijoje; -Etiopijos transportas; -Etiopijos bankai; -Etiopijos užsienio prekyba; -Etiopijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Etiopijos konstitucinė santvarka
Etiopijos partijos ir profsąjungos