etiòpų ãpeigos, Eritrėjos Stačiatikių Bažnyčios, Etiopų Stačiatikių Bažnyčios bei Eritrėjos ir etiopų unitų apeigos. Priklauso Rytų apeigų liturgijos tradicijos Aleksandrijos apeigų grupei. Spėjama, etiopų apeigos klostėsi Aleksandrijos liturgiją veikiant vietos kultūrai, iš dalies – Bizantijos apeigoms ir sirų apeigoms, galutinai susiformavo 14–16 a., turėjo įtakos judaizmas (be sekmadienio, švenčiamas šabas, praktikuojamas apipjaustymas ir apsiplovimai, laikomasi maisto švarumo reikalavimų). Ryškus Švč. Mergelės Marijos kultas. Eucharistijos (tokia pat kaip koptų apeigų liturgijoje) šventime naudojama nerauginta duona ir mirkytų razinų gėrimas, skaitomi NT 4 skaitiniai, gausu poetiškų ir įv. sandaros anaforų, komunija teikiama abiem pavidalais, pabaigoje kalbama dialoginė dėkojimo malda. Pirmoji komunija vyno pavidalu (suaugusiesiems pagal sen. paprotį – dar ir pieno bei medaus mišinys) teikiama kartu su Krikšto sakramentu, per kurį kūdikiai (berniukai – keturiasdešimtą, mergaitės – aštuoniasdešimtą dieną po gimimo) tris kartus panardinami į vandenį ir kuris atnaujinamas kasmet per Viešpaties Apsireiškimo šventę. Sutvirtinimo sakramentas, anksčiau teiktas kartu su Krikšto sakramentu, 17 a., musulmonų persekiojimų laikais, pristigus liturginio aliejaus, nunyko. Atgaila, kaip individuali išpažintis, pagal deprekacijos (maldavimų) formulę praktikuojama esant mirties pavojui arba padarius ypač sunkių nuodėmių. Ligonių patepimo sakramentas teikiamas retai, itin iškilmingai; diakonais ir kunigais įšventina vyskupas, vyskupais – abūna (metropolitas; įšventinama daug, tačiau kunigų pareigas atlieka apie 25 % įšventintųjų). Santuokos sakramento apeigos (nuotakos drabužių ir dovanų pašventinimas, sutuoktinių sutartis, žiedų užmovimas, patepimas ir drabužių uždėjimas, vainikavimas ir komunija po raudonu skėčiu) atliekamos per Mišias. Iš vienuolynų tradicijos perimtas 7 kanonines valandas sudaro psalmės, himnai ir maldos (Bizantijos kilmės troparionai): paprastai gieda visi, vadovauja giedotojo, skaitovo ir bažnytinio raštininko pareigas atliekantis debtera. Bažnytinei muzikai būdinga originalūs himnai (ypač daug jų skirta Švč. Mergelei Marijai), akompanavimui naudojama mušamieji instrumentai, ritmingi plojimai, liturginiai šokiai. Liturginiame kalendoriuje gausu švenčių (apie 220); ypač gerbiamas arkangelas Mykolas (Etiopijos globėjas), krikščionybės skleidėjas Frumencijus (mirė apie 380) ir vienuolynų steigėjas Tekle Haimanotas (apie 1215–apie 1313); kiekvieno mėnesio tam tikros dienos skiriamos konkrečiam kultui (7 diena – Švenčiausiajai Trejybei, 12 – arkangelui Mykolui, 21 – Švč. Mergelei Marijai, 29 – Jėzaus Kristaus Gimimui). Liturginės knygos: euchologijus (įtraukta 20 anaforų), apeigynas, išpažinties, santuokos ir ligonių patepimo vadovai, antifonalas, gavėnios antifonalas, šventųjų garbei skirtų švenčių kalendorius (sinaksarijus). Liturginė kalba Etiopijoje – gezas ir amharų, Eritrėjoje – gezas ir tigrajų kalba. Liturginiai drabužiai gausiai siuvinėti, liturginiai indai ir kiti bažnytiniai reikmenys puošti brangakmeniais.
Etiopų apeigų bažnyčios daugiausia apskrito (kartais daugiakampio) plano (yra stačiakampio ir kryžiškojo plano bazilikų) viduje padalytos į tris koncentrinius žiedus (centre – altorius ir presbiterija, vidinis žiedas skiriamas chorui ir priimantiesiems komuniją, išorinis – kitiems pamaldų dalyviams), puošiamos Jėzaus Kristaus, šventųjų, biblinių scenų paveikslais (freskomis arba ant sienų klijuojama aliejine tapyba), polichrominiais reljefais ir stiuku; būtinas altoriaus reikmuo – ant mensos laikomas sumažintas izraelitų Sandoros skrynios modelis (tabotas; visuotiniu vietos tikinčiųjų įsitikinimu, skrynią į Etiopiją atgabenęs Izraelio karaliaus Saliamono ir Sabos karalienės sūnus Menelikas, ji saugoma Siono Švč. Mergelės Marijos katedroje Aksume). Unikalios vertikaliai uolose iškaltos bažnyčios (11–15 a.), gausiai ornamentuotos; išliko daugiau kaip 80, žymiausios Lalibeloje (Amharų valstija).
2919