etnografija

etnogrãfija (etno… + gr. graphō – rašau), sociologinio tyrimo metodas; tiesioginis tam tikros socialinės grupės elgesio stebėjimas, jo aprašymas bei vertinimas. Socialinis pasaulis tiriamas kiek įmanoma natūralioje, tyrėjo nepažeistoje aplinkoje. Metodas taikomas, kai siekiama suprasti elgesio kultūros turinį ir šio elgesio simbolinę reikšmę ir svarbą. Etnografija padeda suvokti ir kultūros požiūriu įvertinti elgseną. Etnografija yra būdas įsiskverbti į kultūros ar socialinius procesus, vykstančius elgsenos požiūriu sudėtingose aplinkose, ypač kurių kultūros ir subkultūros skirtingos, įskaitant organizacijų ir institucijų kultūras. Tyrėjas (etnografas) taiko metodus, kurie jautrūs aplinkos prigimčiai, ir jo pirminis tikslas yra aprašyti, kas vyksta aplinkoje ir kaip šios aplinkos žmonės mato (vertina) savo pačių bei kitų veiksmus ir jų turinį. Tyrėjas gali būti stebintis iš išorės ir dalyvaujantis. Tyrėjas kaip dalyvaujantis stebėtojas gali tyrinėti tam tikrą žmonių kultūrą ar subkultūrą ir stengtis suprasti pasaulį tokį, kokį jį mato stebimieji. Etnografas tiesiogiai (atvirai) arba netiesiogiai ilgesnį laiką dalyvauja kasdieniame žmonių gyvenime, stebi visa, kas vyksta, pateikia klausimus bei renka kitus tinkamus duomenis. Etnografinių duomenų rinkimas gali trukti ilgai ir būti pakartotas. Tyrimo klausimai ir hipotezės formuluojamos vykstant tyrimui arba jam pasibaigus, o ne iki tyrimo. Klasikinis etnografijos pavyzdys – W. F. Whyte’o studija apie italų lindynių rajono Jungtinių Amerikos Valstijų mieste socialinę struktūrą Gatvės kampo visuomenė: italų lūšnyno socialinė struktūra (Street Corner Society: The Social Structure of an Italian Slum 1943 ⁴1993).