eucharstiniai kongrèsai, katalikų dvasininkų ir pasauliečių religiniai suvažiavimai, skirti atskleisti Eucharistijos ir žmogaus gyvenimo ryšį, stiprinti katalikišką dvasią, asmeninį tikinčiųjų ryšį su Jėzumi Kristumi. Yra tarptautiniai, tautiniai ir vyskupijų. Per eucharistinius kongresus vyksta paskaitos, seminarai, diskusijos, rengiamos Švenčiausiojo Sakramento procesijos ir adoracijos.
Eucharistinių kongresų ištakos – Prancūzijoje M. M. B. Tamisier (1834–1910) ir Paryžiuje bei Fribūre vyskupų organizuotos eucharistinės maldingos kelionės (1874 įvyko pirmoji kelionė, 1876 – pirmosios eucharistinės pamaldos Avinjone). Pirmasis tarptautinis eucharistinis kongresas įvyko 1881 Lille’yje. Iki I pasaulinio karo buvo rengiami beveik kas metai, nuo 1922 – kas du, po II pasaulinio karo – kas 4–5 metai; iš viso įvyko 47 eucharistiniai kongresai (paskutinis – 2000 Romoje). Eucharistiniams kongresams vadovauja 1883 popiežiaus Leono XIII įsteigtas Tarptautinių eucharistinių kongresų komitetas. 1897 eucharistinių kongresų globėju popiežius Leonas XIII paskelbė šv. Paskalį Bailoną (1540–92).
Lietuvoje 1921 pradėtos steigti eucharistininkų sekcijos. 1926 Kaune įvyko pirmasis jaunimo eucharistinis suvažiavimas, 1928 Panevėžyje – jaunimo eucharistinis kongresas. Pirmasis tautinis eucharistinis kongresas surengtas 1934 Kaune; dalyvavo apie 100 000 maldininkų. 1944 bandytas surengti kitas eucharistinis kongresas, bet dėl sovietų okupacijos neįvyko. Antrasis vyko 2000 Kaune, dalyvavo popiežiaus atstovas kardinolas V. Puljićas; per abu eucharistinius kongresus Lietuva paaukota Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai. Vyskupijų eucharistiniai kongresai vyko Kauno (1926 Kaune, 1931 Šiauliuose, 1937 Kėdainiuose), Panevėžio (1928, 1933, 1937 Panevėžyje), Telšių (1931 Telšiuose, 1933 Švėkšnoje, 1936 Kretingoje), Vilkaviškio (1931 Vilkaviškyje, 1935 Marijampolėje), Kaišiadorių (1931 Kaišiadoryse) vyskupijose.
3078