Eugen Fink

Fink Eugen (Oigenas Fnkas) 1905 12 11Konstancas 1975 07 25Freiburg, vokiečių filosofas fenomenologas. E. Husserlio sekėjas. Habil. dr. (1946).

Išsilavinimas ir veikla

1925–27 studijavo Münsterio, Berlyno, 1927–29 Freiburgo universitetuose. 1930–38 E. Husserlio asistentas; jam mirus gelbėjo filosofinį palikimą nuo nacių sunaikinimo. Vienas E. Husserlio archyvų Leuvene (1939) ir Freiburge (1950) steigėjų, rūpinosi jo raštų rengimu ir publikavimu. 1948–71 Freiburgo universiteto profesorius. Bendradarbiavo su M. Heideggeriu, 1966 kartu vedė seminarą (knyga Herakleitas. 1966/67 žiemos semestro seminaras drauge su Martinu Heideggeriu / Heraklit. Seminar Wintersemester 1966/67, mit Martin Heidegger 1970 yra svarbus fenomenologijos veikalas).

Eugen Fink (apie 1930)

Tyrimų sritys ir idėjos

Ankstyvieji E. Finko veikalai skirti kai kurių psichinės veiklos apraiškų (pavyzdžiui, vaizduotės) fenomenologinei analizei. Fenomenologinę redukciją aiškino kaip nuostabą.

Filosofinėje antropologijoje suformulavo 5 pamatinių žmogaus būties fenomenų (darbas, žaidimas, mirtis, meilė, galia) teoriją. Žaidimą traktavo kaip žmogiškosios patirties modelį. Aprašydamas šį fenomeną E. Finkas tyrė vaizduotės, kūrybos ir laiko suvokimo sąsajas.

Fenomenologiniu požiūriu nagrinėjo istoriją, meną, ugdymą ir kita. Anot E. Finko, kadangi nebėra autoritetingo, galutinio ir visuotinio pasaulio ir visuomenės prasmių aiškinimo, būtent pedagogikos uždavinys yra bendruomeniškai kurti konceptualią pasaulio prasmių sistemą.

Savitai interpretavo antikinę filosofiją.

Veikalai

Kiti svarbesni veikalai: Apie ankstyvąją ontologinę erdvės, laiko ir judėjimo istoriją (Zur ontologischen Frühgeschichte von Raum – Zeit – Bewegung 1957), Laimės oazė. Mintys apie žaidimo ontologiją (Oase des Glücks. Gedanken zu einer Ontologie des Spiels 1957), Viskas ir niekas (Alles und Nichts 1959), Žaidimas kaip pasaulio simbolis (Spiel als Weltsymbol 1960), Nietzsches filosofija (Nietzsches Philosophie 1960), Metafizika ir mirtis (Metaphysik und Tod 1969), Edukologija ir gyvybės mokslas (Erziehungswissenschaft und Lebenslehre 1970), Artumas ir tolis. Fenomenologiniai pranešimai ir straipsniai (Nähe und Distanz. Phänomenologische Vorträge und Aufsätze 1976), Būtis ir žmogus (Sein und Mensch 1977), Pagrindiniai sisteminės pedagogikos klausimai (Grundfragen der systematischen Pädagogik 1978), Pamatiniai žmogiškosios būties fenomenai (Grundphänomene des menschlichen Daseins 1979), Pagrindiniai antikos filosofijos klausimai (Grundfragen der antiken Philosophie 1985), Pasaulis ir baigtinumas (Welt und Endlichkeit 1990), Gamta, laisvė, pasaulis: Ugdymo filosofija (Natur, Freiheit, Welt: Philosophie der Erziehung 1992).