Pleškýtė Eugenija 1938 01 06Giliogiris (Rietavo vlsč.) 2012 11 02Vilnius, lietuvių aktorė. J. Pleškio sesuo.

1961 baigė Lietuvos konservatoriją. 1961–63 Kauno dramos teatro, 1963–67 Lietuvos dramos teatro, 1967–93 Jaunimo teatro aktorė. 1995–2008 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (San Francisco). Svarbesni teatro vaidmenys: Enė (A. Millerio Visi mano sūnūs 1962), Augė (V. Rimkevičiaus Ratas), Alena (M. Kunderos Raktų savininkai, abu 1963), Nataša (E. Radzinskio 104 puslapiai apie meilę 1964), Elison (J. Osborne’o Atsigręžk rūstybėje 1967), Moteris (A. Oseckos Trešnių skonis 1971), Maša, Arkadina (A. Čechovo Trys seserys 1971, Žuvėdra 1979), Fru Alving (H. Ibseno Šmėklos 1980), 40 m. Stela (P. Ustinovo Fotofinišas 1982), Milė (A. Fugardo Čia gyvena žmonės 1986), Pastorė (P. O. Enquisto Leopardo valanda 1990).

E. Pleškytė (centre). Moters vaidmuo (A. Osieckos Trešnių skonis 1971, režisierė D. Tamulevičiūtė, dailininkas Sergejus Barchinas; centre Vyras – A. Šurna; Jaunimo teatras Vilniuje)

E. Pleškytė. Dovilės vaidmuo filme Kanonada (1961, režisieriai R. Vabalas, A. Žebriūnas)

Nuo 1961 vaidino kine; kūrė stiprių, emocionalių, dramatiško likimo moterų vaidmenis; svarbesni: Dovilė (Kanonada 1961, režisieriai R. Vabalas, A. Žebriūnas), Ingrida (Laiptai į dangų 1966, režisierius R. Vabalas), Herta (Buvo gegužės mėnuo 1970, režisierius M. Chucijevas), Giedraitienė (Žaizdos žemės mūsų 1971), Kotryna (Herkus Mantas 1972, LSSR valstybinė premija 1973, su kitais, abiejų režisierius M. Giedrys), Marija (Sadūto‑tūto 1974), Karolina (Faktas 1981, abiejų režisierius A. Grikevičius), Karsters (Grynai angliška žmogžudystė 1976, režisierius S. Samsonovas), Tamara (Dovanos telefonu 1977, režisierius A. Brenčas), Morta (Velnio sėkla 1979, režisierius A. Puipa), Misis Houp (Anglų valsas 1982, režisierius G. Lukšas), Motušė Barberen (Be šeimos 1984, režisierius Vladimiras Bortko), Zinaida Pavlovna (Romantikas 1989, režisierius Markas Braude), Greta Krepel (Mirtis už kulisų 1991, režisierius Borisas Durovas). Vaidyba ekspresyvi, dažnai derinama dramatizmas ir lyrizmas, tiksliai atskleidžiama charakterio logika.

Apie E. Pleškytę sukurtas dokumentinis filmas Savi keliai (2012, režisierius V. Babaliauskas).

Auksinė gervė (2009).

L: B. Vyšniauskaitė Vienintelė: Eugenijos Pleškytės laikas Vilnius 2013.

1706

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką