Eugenijus Ignatavičius

Ignatãvičius Eugenijus 1935 05 08Užraguvis (dabar Paišlynys; Šimkaičių vlsč.) 2020 05 16Vilniuje, lietuvių rašytojas.

Eugenijus Ignatavičius

1953 suimtas už antisovietinius eilėraščius bei literatūros platinimą ir nuteistas 10 metų. Kalėjo Kuibyševo srities ir Stavropolio rajono lageriuose. Po 2 metų paleistas. 1960 baigė Lietuvos konservatorijos Teatrinį fakultetą, 1973 – M. Gorkio pasaulinės literatūros instituto Maskvoje Aukštuosius dramaturgijos kursus. 1960–64 dirbo Lietuvos televizijoje, 1964–67 – savaitraštyje Literatūra ir menas, 1967–71 – Kultūros ministerijos Meno reikalų valdyboje, 1973–80 Kauno dramos teatro Literatūrinės dalies vedėju, 1980–84 – Teatro draugijoje, 1989–90 Lietuvos rašytojų sąjungoje. 1991–93 Kultūros ir švietimo ministerijos Teatrų skyriaus vadovas. 1993–96 Lietuvos radijo ir televizijos dokumentinių filmų studijos vyriausiasis redaktorius.

Kūryba

E. Ignatavičiaus kūrybos pagrindinė tematika – pokario ir vėlesnių metų Lietuvos kaimas, jo žmonių likimai. Būdinga spalvingi valstiečių paveikslai, realistiškas pasakojimas, sodri leksika. Novelių rinkiniuose Sekmadienio pieva (1966), Pradalgių tyla (1971), Sidabrinės skyrybos (1976), Ir namų amžinoji šviesa (1983, Žemaitės premija 1984), Chrizantemų autobuse (1988) daugiausia vaizduojama kaimo buitis, atskleidžiama seno žmogaus psichologija, tradicinių etinių vertybių nykimas. Romane Marso pilnatis (2000) pasakojama apie pokario kaimą, regimą paauglio akimis. Parašė inscenizacijų (Baltaragio malūnas, pastatyta 1966, pagal K. Borutos romaną, Šuo danguje, Šyvio dalia, abi pastatytos 1979, pagal P. Cvirkos kūrinius), pjesę Svajonių piligrimas (su J. Vaitkumi, pastatyta 1975, apie M. K. Čiurlionį), komediją Sidabrinės skyrybos, vienveiksmių pjesių (rinkinys Viskas bus gerai, abu 1976), pjesių vaikams (rinkinys Šyvio dalia 1983), scenarijų televizijos vaidybiniam Žalčio karūna (1986, režisierius B. Talačka) ir dokumentiniams filmams (Garibaldžio tyla 1994, apie K. Bajerčių, Ketvirtasis prezidentas 1995, apie J. Žemaitį, abiejų režisierius J. Sabolius), publicistikos. Parengė tremtinių atsiminimų knygą Kryžius Šiaurėje (1992), išvertė A. Solženicyno romaną Pirmajame rate (1991). Dar išleido apsakymų rinkinį Obelis Katedros aikštėje (2005, Žemaitės premija 2006), romanus Kiparisų tamsa (2005), Baltieji stulpai (2016), novelių ir esė rinkinį Nebaigtas pokalbis: paskutinieji nuo kryžkelės (2010), publicistikos knygą Nepabūgę laisvės (2018).

Novelių knyga išleista rusų kalba, kūrinių t. p. išversta į anglų, armėnų, gruzinų, kroatų, latvių, serbų ir kitas kalbas.

Apdovanojimai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2006). Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2007).

471

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką