eurokomunzmas, 20 a. 8 dešimtmečio kai kurių Europos šalių komunistų partijų ideologija ir politika. Pripažino kritiką partijos viduje, politinį pliuralizmą, daugiapartinę sistemą, realų profsąjungų savarankiškumą, tikėjimo (sąžinės) laisvę, komunistinio judėjimo policentrizmą, šalies konstitucinių demokratinių tradicijų laikymąsi, skelbė taikų, parlamentinį demokratinį socializmo kūrimą. Nepripažino SSRS socializmo kūrimo modelio, neigė SSKP vadovavimą tarptautiniam komunistiniam judėjimui, revoliucinės politikos, proletariato diktatūros koncepcijas.
Labiausiai reiškėsi stipriausiose Europos valstybių (Italijos, Prancūzijos, Ispanijos) komunistų partijose, mažiau – Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Šveicarijos, Švedijos, plito ir už Vakarų Europos ribų – jį perėmė Japonijos ir Australijos komunistų partijos. Eurokomunizmo sąvoka ypač paplito išėjus Ispanijos komunistų partijos pirmininko ir ideologo S. Carrillo knygai Eurokomunizmas ir valstybė (Eurocomunismo y Estado 1976).
Eurokomunizmui atsirasti įtakos turėjo 20 a. 6–7 dešimtmečių pabaigoje sustiprėjęs pasaulinio komunistinio judėjimo skaidymasis, nesėkminga N. Chruščiovo vykdyta politika SSRS (atšilimas), Prahos pavasario pasmerkimas, Brežnevo doktrinos nepalaikymas ir 20 a. 7–8 dešimtmečių Vakarų šalių visuomenės socialiniai pokyčiai (industrinę visuomenę keitė poindustrinė).
SSKP pasmerkė eurokomunizmo idėjas ir proeurokomunistines tendencijas Vidurio ir Rytų Europos šalyse, traktavo jas kaip revizionizmą, nukrypimą nuo mokslinio komunizmo. 1985 M. Gorbačiovo komunistinių reformų politikai (pertvarka) buvo būdinga daugelis eurokomunizmo idėjų. Pertvarkos laikotarpiu oficialioji sovietinė komunistinė ideologija ir politika įgijo vis daugiau eurokomunizmo bruožų. Vakarų Europos eurokomunizmo šalininkai pertvarką įvertino kaip pavėluotą eurokomunizmo pripažinimą.
Yrant Rytų komunistiniam blokui (1990) daugelio Europos šalių komunistų partijos atsisakė komunistinės ideologijos ir persitvarkė į socialdemokratines organizacijas (pvz., Italijos komunistų partija 1991 tapo Demokratinės kairės partija, Lietuvos komunistų partija 1989 atsiskyrė nuo SSKP ir 1990 buvo pertvarkyta į Lietuvos demokratinę darbo partiją).
2099