eurokontinentalzmas (euro… + kontinentas), geopolitikos kryptis, kuri akcentuoja Europos geopolitinę reikšmę. Eurokontinentalizmo ištakos – 20 a. pirmos pusės vokiečių geopolitikų, ypač K. Haushoferio, veikalai, kuriuose pirmą kartą Europos subkontinentas suvokiamas kaip geopolitikos subjektas. Iš esmės eurokontinentalizmo idėjos atsirado kaip priešprieša atlantizmui (kita geopolitikos kryptis), bet impulsą eurokontinentalizmui atsirasti suteikė atlantistinės N. J. Spykmano, P. Vidalio de la Blache’o koncepcijos, kurios sureikšmino savarankišką rimlando (Eurazijos pakrantės zonos) vaidmenį pabrėždamos ir šios teritorijos, ir šioje teritorijoje esančių civilizacijų kūrybinių galių reikšmę.
Kaip savarankiška geopolitikos mokykla eurokontinentalizmas susiklostė po Antrojo pasaulinio karo. Eurokontinentalizmą išplėtojo vadinamieji naujieji dešinieji (Nouvelle Droite, politinis ir ideologinis judėjimas, 20 a. 7 dešimtmetyje atsiradęs Prancūzijoje, turėjęs sekėjų ir kitose Vakarų Europos šalyse). Eurokontinentalizmo pradininkas – naujųjų dešiniųjų lyderis Alain de Benoist (gimęs 1943), žymiausi atstovai – J. Thiriart’as, Heinrichas Jordisas von Lohausenas.
Eurokontinentalizmas pabrėžia erdvės reikšmę, teigia, kad nacionalinių valstybių principas yra išsisėmęs, o ateitis priklausanti didžiosioms erdvėms. Eurokontinentalizmo požiūriu, valstybė strategiškai ir ekonomiškai gali visavertiškai plėtotis tik turėdama pakankamai didelę geopolitiniu mastu teritoriją. Akcentuojamas Europos kultūrinis bendrumas – indoeuropietiškoji praeitis. Europa priešpriešinama Vakarų civilizacijai, kuri suprantama kaip dabartinio pasaulio reiškinys, neigiantis etninę ir dvasinę tradiciją, pabrėžiantis tik materialinius ir kiekybinius kriterijus; tai esą utilitarinė, racionalistinė ir mechanicistinė buržuazinė civilizacija (jos esmę išreiškia Jungtinės Amerikos Valstijos).
Pasak Alain de Benoist, kad taptų geopolitiškai suvereni, Europa pasmerkta bendrai ateičiai – ji turi integruotis į federalinę imperiją (100 vėliavų Europą), kuri būtų atsvara Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Regionai ir etninės mažumos išlaikė daugiau tradicinės kultūros nei didmiesčiai ir kultūriniai centrai, todėl svarbu puoselėti regionalizmą.
Kitaip nei Alain de Benoist, Jeanas Thiriart’as kėlė unifikuotos, centralizuotos imperijos idėją. Jeigu tokia imperija nebus sukurta, Europos valstybės galutinai prarasiančios pasaulinę reikšmę. 20 a. 8 dešimtmečio pabaigoje Jeanas Thiriart’as, nagrinėdamas geopolitinę situaciją, priėjo išvadą, kad Europos mastas jau per menkas atsispirti Jungtinių Amerikos Valstijų vyravimui, taigi Europą ir SSRS reikią sujungti ir sukurti Eurosovietinę imperiją nuo Vladivostoko iki Dublino (iš pradžių buvo propaguojama prieš Jungtines Amerikos Valstijas ir SSRS nukreiptos Europos sąjungos su Kinija idėja). Eurokontinentalizmo atstovai pasisako už Europos neutralitetą, išstojimą iš NATO, Europos branduolinio potencialo plėtotę, gerus Prancūzijos ir Vokietijos santykius.
894
2232