europdai, Eurãzijos rãsė, baltóji rãsė, vienas iš trijų žmonijos rasinių kamienų, arba pirminių (didžiųjų) rasių. Europidams būdinga įvairaus atspalvio šviesi oda, tiesūs ar banguoti švelnūs galvos plaukai, gausi viso kūno plaukų danga bei vešli barzda ir ūsai (vyrų), siaurokas veidas, ryškus horizontalus ir vertikalus veido profilis (maži horizontalūs ir vertikalūs veido kampai), išsišovusi siaura nosis tiesiomis ir žemyn nukrypusiomis šnervėmis, aukštas tarpuakis, vidutinio pločio burnos plyšys, siauros lūpos, vertikalus viršutinės lūpos profilis (ortocheilija). Be šių morfologinių požymių, europidai išsiskiria kai kuriomis serologinėmis, odontologinėmis, dermatoglifinėmis ir kitomis ypatybėmis. Iki kolonijinės ekspansijos europidai gyveno Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikos ir Indijos šiaurėje, dabar paplitę visame pasaulyje. 20 a. 7 dešimtmetį jų buvo apie 1500 mln. Angliškai kalbančiuose kraštuose pagal tradiciją europidai vadinami Kaukazo rase, arba kaukazoidais. Yra keletas europidų klasifikacijų. Pagal buvusią SSRS paplitusią ir ilgai Lietuvoje vartotą N. Čeboksarovo (Rusija) klasifikaciją skiriama Baltijos antrinė (mažoji) rasė, arba šviesūs šiaurės europidai, ir Indijos–Viduržemio antrinė (mediteraninė) rasė, arba tamsūs pietų europidai. Baltijos rasei būdinga akių ir plaukų depigmentacija (išblukimas), ypač ryškus kūno plaukuotumas, griežtas veido profilis – siaura išsikišusi nosis, aukštas tarpuakis, nusklembti skruostai. Baltijos rasė susidarė slenkant europidams į šiaurę paskui atsitraukiantį ledyną ir pamažu blunkant, t. p. kai kur maišantis su atsikėlusiais į Europos rytus jau depigmentuotais mongolidais. Baltijos rasė jungia mažesnes Atlanto–Baltijos, Baltosios jūros–Baltijos ir Rytų Europos rases, arba antropologinių tipų grupes. Kitos antrinės – Indijos–Viduržemio – rasės atstovams būdinga tamsūs plaukai ir akys, ilga kumpa nosis, siauras veidas, dolichocefalija (pailga) arba mezocefalija (pusapvalė smegeninė galvos dalis). Ji paplitusi Indijoje, Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros pakrantėse. Skirstoma į kontaktinę (su negridais) Pietų Indijos, arba dravidų, Indijos–Pamyro, Vakarų Azijos, Viduržemio–Balkanų ir Juodosios jūros mažesnes rases, arba antropologinių tipų grupes. Atlanto–Juodosios jūros ir Rytų Europos rasės laikomos tarpinėmis tarp dviejų antrinių rasių: vadinamieji Vidurio Europos šatenai (rusvaplaukiai). E. von Eickstedtas ir I. Schwidetzky (Vokietija) europidus suskirstė į nordidus, osteuropidus (rytų europidus), dinaridus, alpinidus ir mediteranidus, kurių analogų yra ir N. Čeboksarovo klasifikacijoje.
921