Europos aplinkos agentūra

Euròpos aplinkõs agentūrà (European Environment Agency), EAA, organizacija, teikianti patikimą ir nepriklausomą informaciją apie aplinką. Laiku teikdama informaciją politikos formuotojams ir visuomenei, agentūra siekia palaikyti darnų vystymąsi ir padėti siekti reikšmingo ir apčiuopiamo Europos aplinkos gerinimo. Reglamentą, kuriuo įsteigta Europos aplinkos agentūra, Europos Sąjunga priėmė 1990, jis įsigaliojo 1993 pabaigoje Kopenhagoje. Minėtu reglamentu įsteigtas Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas (Eionet).

Europos aplinkos agentūros emblema

Agentūros valdybą sudaro po vieną atstovą iš 32 šalių narių, du Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato bei Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato atstovai ir du Europos Parlamento paskirti mokslo srities specialistai. Valdyba tvirtina darbo programas ir skiria vykdomąjį direktorių bei Mokslo komiteto narius. Jį sudaro iki 20 mokslininkų, kurių veikla susijusi su įvairiais aplinkos apsaugos klausimais. Komitetas yra valdybos ir vykdomojo direktoriaus patariamoji institucija mokslo klausimais. Valdybos veikloje Mokslo komiteto pirmininkas dalyvauja stebėtojo teisėmis. Vykdomasis direktorius atskaitingas valdybai už darbo programų įgyvendinimą ir kasdienę agentūros veiklą. Europos aplinkos agentūra planuoja savo veiklą metinėse darbo programose, kurias apima penkerių metų daugiametės darbo programos.

Įsipareigojimai

Europos aplinkos agentūra įsipareigoja padėti šalims narėms priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl aplinkos gerinimo, atsižvelgti į aplinkos apsaugos aspektus formuojant ekonomikos politiką ir siekti darnaus vystymosi; koordinuoti Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklą, kuris apima daugiau kaip 300 institucijų visoje Europoje. Per šį tinklą Europos aplinkos agentūra surenka informaciją apie aplinką iš atskirų šalių, daugiausia dėmesio skirdama aktualių, nacionaliniu lygmeniu patvirtintų, aukštos kokybės duomenų pateikimui. Be pagrindinių nacionalinių ir nacionalinių informacijos centrų, Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo veikloje dalyvauja 7 Europos teminiai centrai: Oro taršos, transporto, triukšmo ir pramoninės taršos, Biologinės įvairovės, Klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir prisitaikymo, Klimato kaitos švelninimo ir energijos, Vidaus, pakrančių ir jūrų vandenų, Miesto, sausumos ir dirvožemio sistemų, Atliekų ir žaliosios ekonomikos medžiagų. Teminiai centrai – tinklai, kuriuos sudaro maždaug 90 specializuotų institucijų, veikiančių įvairiose agentūros šalyse narėse.

Nariai

Vienija 32 šalis nares (27 Europos Sąjungos šalys narės, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija ir Turkija) ir 6 bendradarbiaujančias šalis (Vakarų Balkanų šalys: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas). Šių šalių bendradarbiavimo veikla integruota į Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklą. Grenlandija įvairiuose agentūros veiklos procesuose dalyvauja stebėtojos teisėmis. Didžiajai Britanijai išstojus iš Europos Sąjungos 2020 01 31, ji nepriklauso Europos aplinkos agentūros institucijų tinklui ir nedalyvauja jos valdyme. Be to, Didžioji Britanija nedalyvauja su agentūros įgaliojimais susijusiuose posėdžiuose ar kituose koordinavimo procesuose. 2020 12 31 pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Didžioji Britanija teisiškai neprivalo prižiūrėti ar teikti informacijos ir konsultacijų arba padėti vykdyti įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos aplinkos teisės aktus.

Partneriai ir tikslinės grupės

Pagrindiniai Europos aplinkos agentūros partneriai yra Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, t. p. agentūros šalys narės. Be šios pagrindinės politiką Europos ir nacionaliniu lygmeniu formuojančių subjektų grupės, Europos aplinkos agentūra dirba ir su kitomis Europos Sąjungos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir akademinėmis bendruomenėmis, verslo organizacijomis, konsultavimo bendrovėmis ir ekspertų grupėmis. Visuomenė t. p. vertinama kaip svarbi Europos aplinkos agentūros auditorijos dalis. Tai atitinka esamus Europos Sąjungos teisės aktus, kuriuose numatyta galimybė gauti su aplinka susijusią informaciją, t. p. agentūros pastangas padėti įgyvendinti aplinkos politiką bei siekti geriau suprasti aplinkos apsaugos ir klimato kaitos problemas.

Bendradarbiavimas

Europos aplinkos agentūros reglamentas numato aktyvų tarptautinį bendradarbiavimą pagrindinėse jos veiklos srityse. Tarp užduočių – skatinti, kad į tarptautines aplinkos stebėjimo programas būtų įtraukta informacija apie Europos aplinką, bendradarbiauti su regioninėmis ir tarptautinėmis įstaigomis įgyvendinant regionines ir tarptautines programas, pvz., su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa, t. p. bendradarbiauti su Europos Sąjungai nepriklausančių šalių institucijomis. Europos aplinkos agentūra bendradarbiauja su Arkties taryba ir jos darbo grupėmis. Veikla vykdoma atsižvelgiant į svarbiausius tarptautinės politikos procesus. Vienas tokių pavyzdžių – Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, kurią įgyvendinant agentūra aktyviai padeda atlikti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėseną, teikti ir tikrinti ataskaitas. Priėmus Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030, įskaitant darnaus vystymosi tikslus, nacionaliniu, regionų ir pasauliniu lygmeniu Europos aplinkos agentūra padeda kurti konkretesnį su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 susijusių tolesnių veiksmų ir peržiūros pagrindą. Europos aplinkos agentūra ypač svarbi regionų lygmeniu – ji prisideda prie stebėjimo ir peržiūros veiklos. Ši veikla vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisija ir Europos Sąjungos šalimis narėmis. Europos aplinkos agentūra prisideda įgyvendinant Žemės stebėjimo grupės sukurtą Pasaulinę Žemės stebėjimo sistemą ir Jungtinių Tautų pasaulinės geoerdvinės informacijos valdymo iniciatyvą. Be to, Europos aplinkos agentūra palaiko ryšius ir vykdo informacijos mainus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Australijos, Kanados, Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos institucijomis, o regionų lygmeniu – su Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos įstaigomis.

1163

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką