Euròpos ètninė sudėts
Europos tautos
Europoje gyvena daugiau kaip 100 tautų; priskiriamos tos, kurių etninėje teritorijoje (Europoje) gyvena diduma tautiečių. Europos tautomis tradiciškai laikomi ir prieš keletą amžių į ją atsikėlę žydai, romai bei pietuose apsigyvenę turkai. Europoje t. p. gyvena apie 100 kitų žemynų tautų diasporų arba mažesnių grupių. Tautų skaičiumi Europa neprilygsta Azijai ar Afrikai: jų mažiau – gyvena beveik vien nacijos. 19 a. ir 20 a. pradžioje – telkimosi į nacijas laikotarpiu – tautines valstybes sukūrusios arba to siekiančios tautos suvienijo po keletą gretimų etninių bendruomenių arba lokalinių kultūrinių grupių.
ukrainiečiai tautiniais drabužiais
Apie 50 tautų turi ne mažiau kaip po 1 mln. žmonių, jos sudaro daugiau kaip 90 % visų Europos gyventojų. Mažiau negu po 100 000 žm. turi 29 tautos, iš jų 11 – mažiau kaip 10 000, o 5 – mažiau kaip 1000 žmonių. Geografiniu požiūriu Europos tautos išsidėsčiusios netolygiai. Vakarų ir Vidurio Europa pasižymi paprastesne etnine struktūra – yra mažiau tautų, jos turi mažiau potaučių (etninių darinių su labiau išreikštais požymiais nei etnografinės grupės, bet mažiau nei tautos arba nacijos). Šiek tiek margesnė Rytų ir Pietų Europa, o palei ribą su Azija susitelkę apie 50 % visų Europos tautų. Etniškai sudėtingiausias Europos regionas – Šiaurės Kaukazas.
Daugumą Europos šalių (Portugaliją, Italiją, Islandiją, Daniją, Airiją, Vengriją, Graikiją, Lenkiją) galima laikyti vienatautėmis (daugiau kaip 95 % jų gyventojų sudaro pagrindinės tautos žmonės).
Kai kuriose šalyse (Rusijoje, Suomijoje, Moldavijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje) gyvena gausios autochtoninės mažumos; kai kurios jų bei grupė kitų šalių (Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina, Olandija) turi palyginti gausias 20 a. imigrantų diasporas. Rusija, Šveicarija, Ispanija, iš dalies Belgija pagal vietinių tautų skaičių ir jų gausumą laikomos daugiatautėmis. Daug kur etninių teritorijų sandūrose susidarė dideli plotai su etniškai mišriais gyventojais. Susikūrus tautinėms valstybėms kai kurių tautų dalis liko kitoje valstybėje. Tokia padėtis kartais tampa politinės įtampos, karų, ginkluotų konfliktų, teritorijų etninio valymo ir etnocido priežastimi. Tai sukelia gyventojų imigracijos proveržius. Dėl šių priežasčių 19 a. ir ypač 20 a. įvairių Europos tautų demografinė raida buvo netolygi, o šalių etninė sudėtis kito sparčiau negu, pvz., Šiaurės Amerikos žemyne.
olandų šokių festivalio dalyviai (Haga, Nyderlandai, 2007)
Europoje nuo viduramžių išliko keletas itin mažų valstybių. Jų gyventojai iš pradžių etniniu požiūriu nesiskyrė nuo gretimų tautų; Andoroje gyveno katalonai, Lichtenšteine – austrai ir vokiškai kalbantys šveicarai, Monake – prancūzai ir italai, San Marine – italai. Dauguma 20 a. antros pusės–21 a. pradžios etnologų mano, kad šiose šalyse jau susidarė savitos tautos – andoriečiai, lichtenšteiniečiai, monakiečiai, sanmariniečiai.
Indoeuropiečių šeimos tautos
bulgarai švenčia Viešpaties apsireiškimo (Epifanijos) dieną (Kalofer, Bulgarija, 2014 01 06)
Europoje vyrauja indoeuropiečių šeimos tautos (daugiau kaip 682 mln. žmonių, 21 a. pradžios duomenys; toliau pateikiama kiekvienos tautos žmonių skaičius Europoje). Gausiausia yra šios šeimos slavų grupė (apie 271 mln.): rusai (apie 135 mln.), lenkai (apie 40 mln.), ukrainiečiai (apie 45 mln.), čekai (apie 10 mln.), baltarusiai (apie 10 mln.), serbai (apie 12 mln.), bulgarai (apie 8 mln.), kroatai (apie 5,6 mln.), slovakai (5,5 mln.), slovėnai (apie 2,3 mln.), bosniai (apie 2 mln.), sileziečiai (1,9 mln.), makedonai (apie 1,8 mln.), juodkalniečiai (apie 600 000), kašubai (apie 500 000), sorbai (lužitėnai, apie 100 000).
Kitos grupės: romanų grupė (apie 205,8 mln.) – italai (apie 60 mln.), prancūzai (apie 61 mln.), ispanai (apie 46 mln.), rumunai (apie 26 mln.), portugalai (apie 14 mln.), katalonai (apie 11 mln.), valonai (apie 4 mln.), galisai (apie 3,5 mln.), prancūziškai kalbantys šveicarai (apie 1,1 mln.), friulai (apie 630 000), korsikiečiai (apie 300 000), itališkai kalbantys šveicarai (apie 230 000), normandai (apie 130 000), aromunai (apie 110 000), romanšiai (retoromanai, apie 60 000), ladynai (apie 20 000), sanmariniečiai (apie 20 000), andoriečiai (apie 8000), monakiečiai (apie 5000), istro-rumunai (apie 1000), germanų grupė (apie 198,7 mln.) – vokiečiai (apie 89 mln.), anglai (apie 45 mln.), olandai (daugiau kaip 14 mln.), švedai (daugiau kaip 9 mln.), austrai (apie 7,5 mln.), flamandai (apie 7 mln.), škotai (apie 6,1 mln.), Europos žydai (jidiš kalba kalbančių apie 6 mln.), danai (apie 5,7 mln.), norvegai (apie 5 mln.), vokiškai kalbantys šveicarai (apie 4 mln.), elzasiečiai (apie 1,4 mln.), olsteriečiai (apie 1 mln.), fryzai (apie 500 000), liuksemburgiečiai (apie 300 000), islandai (apie 260 000), fareriečiai (50 000–60 000), lichtenšteiniečiai (apie 17 000).
Ispanijos katalonų žmonių bokštas kastelas (2010 kastelai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo Žodinio ir nematerialiojo žmonijos kultūros paveldo vertybių sąrašą)
šokančios albanės tautiniais drabužiais
Graikų grupė (apie 11,9 mln.) – graikai (apie 11,8 mln.), Kipro graikai (apie 75 000), karakačianai (15 000), keltų grupė (apie 8 mln.) – airiai (apie 6 mln.), bretonai (apie 1,1 mln.), velsiečiai (apie 800 000), gelai (apie 80 000), indų grupė – romai (8–12 mln.), albanų grupė – albanai (apie 8 mln.), baltų grupė (apie 4,7 mln.) – lietuviai (apie 3,1 mln.), latviai (apie 1,6 mln.), iranėnų grupė (apie 420 000) – osetinai (apie 400 000), tatai (kalnų žydai; apie 20 000).
Uraliečių šeimos tautos
Kihnu salos estės (Estija; Kihnu salos kultūrinės tradicijos 2003 įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo Žodinio ir nematerialiojo žmonijos kultūros paveldo vertybių sąrašą)
Uraliečių šeima (apie 22,6 mln.): finougrų grupė (apie 22,6 mln.) – vengrai (apie 13 mln.), suomiai (apie 5,4 mln.), mordviai (apie 1,15 mln.), estai (apie 1 mln.), udmurtai (apie 715 000), mariai (apie 644 000), komiai (apie 336 000), Permės komiai (apie 160 000), karelai (apie 130 000), lapiai (samiai; apie 52 000), vepsai (apie 13 000), ižorai (apie 750), lyviai (apie 200), samojedų grupė – nencai (apie 6000).
Altajiečių šeimos tautos
baškirai tautiniais drabužiais
Altajiečių šeima (apie 13,1 mln.): tiurkų grupė (apie 12,8 mln.) – turkai (apie 2,5 mln.), totoriai (apie 6 mln.), Krymo totoriai (apie 272 000), Lietuvos totoriai (apie 8000), čiuvašai (apie 1,9 mln.), baškirai (apie 1,3 mln.), kumykai (apie 282 000), gagaūzai (apie 220 000), karačiajai (apie 150 000), balkarai (apie 78 000), nogajai (apie 75 000), karaimai (apie 2600), mongolų grupė – kalmukai (apie 317 000).
Kaukaziečių šeimos tautos
jaunieji čerkesai tautiniais drabužiais
Kaukaziečių šeima (apie 3,2 mln.): šiaurės rytų grupė (apie 2,6 mln.) – čečėnai (apie 900 000), avarai (apie 600 000), darginai (apie 353 000), lezginai (apie 260 000), ingušai (apie 240 000), lakciai (apie 106 000), tabasaranai (apie 100 000), rutulai (apie 20 000), agulai (apie 16 000), udinai (apie 8000), budugai, chinalūgai, kryzai (po apie 500); šiaurės vakarų grupė (apie 602 000) – kabardinai (apie 386 000), čerkesai (apie 60 000), adygėjai (apie 123 000), abazinai (apie 33 000).
Afrazijiečių šeimos tautos
Afrazijiečių šeima: semitų grupė – maltiečiai (apie 490 000).
Kitos tautos
Baskai (apie 1,1 mln.) nepriskiriami jokiai kalbų šeimai.
Kitą Europos gyventojų dalį sudaro naujieji imigrantai (legalūs ir nelegalūs). Tautos jungiasi, skaidosi ir 21 a. pradžioje: kai kurios potautės suinteresuotų politinių grupių skatinamos deklaruoja savo etninį atskirumą, kitos tautos (korsikiečiai, galisai, friulai, ladinai, gėlai, normandai, istro-rumunai ir kiti) pamažu virsta šalies pagrindinių tautų potautėmis.
Europos tautos
709