Europos kultūros keliai

Euròpos kultros kelia (angl. European Cultural Route), Euròpos Tarýbos Kultros keli programà (angl. Culture Route of the Council of Europe), sertifikuoti tarptautiniai turistiniai maršrutai, kurie skatina pažinti Europos paveldą, puoselėja švietimą, darnų užsienio turizmą bei kitą susijusią veiklą.

Istorija

Europos Tarybos Kultūros kelių programos pradžią 1987 10 23 paskelbė Santiago de Compostelos deklaracija. Programa siekiama atskleisti Europos kultūrinį identitetą, stiprinti kultūrinį turizmą ir plėtoti šalių kultūrinį bendradarbiavimą. Pirmuoju Europos kultūros keliu tapo per 9 valstybes einantys Šv. Jokūbo piligriminiai keliai.

Europos Tarybos Kultūros kelių programą koordinuoja 1997 Liuksemburge įkurtas Europos Kultūros kelių institutas. Nuo 2010 naujus kultūros kelius vertina ir sertifikuoja Išplėstinis dalinis susitarimas dėl Kultūros kelių (Lietuva prie jo prisijungė 2012 06 08).

Sertifikavimas

Europos kultūros kelių sertifikavimo svarbiausi kriterijai: kelio tema turi atskleisti Europos vertybes, atmintį, istoriją ir paveldą ir būti būdinga mažiausia 3 Europos šalims, atitikti Europos Tarybos idėjas, skatinti jaunimo kultūrinius ir mokymo mainus, gerųjų iniciatyvų ir inovacinių projektų vystymą kultūrinio turizmo ir tvarios kultūrinės plėtros srityje.

2019 buvo 38 sertifikuoti Europos kultūros keliai. Jie eina per 64 valstybes (iš jų – 50 Europos; kai kurie jų tęsiasi ir kituose žemynuose).

Kultūros keliai

1987 Europos kultūros keliu tapo Šv. Jokūbo keliai (veda į Šv. apaštalo Jokūbo katedrą Santiago de Composteloje, prie numanomo Šv. Jokūbo kapo).

1991 – Hanzos kelias (jungia Hanzos prekybos miestus).

1993 – Vikingų keliai (jungia 8–11 a. vikingų įkurtus miestus, išlikusias archeologines vietoves, suteikia galimybę pažinti jų žodinį ir nematerialųjį paveldą).

1994 – iš Prancūzijos į Romą vedantis kelias (jungia Canterbury arkivyskupo Sigerico 990 kelionėje į Romą aplankytas ir aprašytas vietas).

1997 – Andalūzų paveldo kelias (jungia andalūzų paveldo raiškius objektus).

2003 – Finikiečių (jungia Viduržemio jūros pakrantės miestus, per kuriuos ėjo finikiečių prekybos kelias), Pirėnų geležies (jungia geležies rūdos pramonės ir su ja susijusias vietas) keliai.

2004 – Mozarto takai Europoje (jungia 1762–91 W. A. Mozarto aplankytas ir aprašytas vietas), Žydų paveldo kelias Europoje (jungia žydų paveldo objektus – sinagogas, kapines, žydų kvartalus, memorialus).

2005 – Šv. Martyno Tūriečio (jungia šventajam dedikuotus sakralinius pastatus ir kitus su juo susijusius monumentus), Cluny vienuolyno Europoje (jungia benediktinų vienuolyną Cluny ir jo įtakoje įkurtus kitus sakralinius pastatus, pilis, miestus ir kaimus, vynuogynus ir kitas vietas), Alyvmedžių (jungia Viduržemio jūros pakrantės vietoves – alyvmedžių augavietes, supažindina su alyvuogių aliejaus gamybos tradicija), Karališkasis (seniausias ir ilgiausias Rytų ir Vakarų Europą jungiantis prekybinis kelias) keliai.

2007 – Romanikos kelias Europoje (jungia romaninio stiliaus raiškius monumentus).

2009 – Vynuogių ir vyno kelias (jungia svarbias vynuogininkystės ir vynininkystės vietas).

2010 – Cistersų vienuolynų Europoje (jungia Cistersų ordino įkurtus sakralinius, gamybinius pastatus ir jų kompleksus), Europos kapinių (jungia svarbiausias Europos kapines, supažindina su jose esančiais memorialiniais statiniais), Ikiistorinio uolų meno (jungiau daugiau kaip 200 uolų piešinių objektų), Europos istorinių mineralinių vandenų miestų (jungia mineralinių versmių kurortinius miestus), Šv. Olafo (veda į Nidaroso katedrą Trondheime, prie Olafo II Šventojo kapo) keliai.

2012 – Europos keramikos kelias (jungia Europos keramikos gamybos svarbiausiaus centrus, supažindina su keramikos gamybos tradicija ir paveldu).

2013 – Europos megalitų kultūros kelias (jungia seniausių išlikusių Europos monumentų vietas), Hugenotų ir valdensų takas (jungia hugenotų ir valdensų emigracijoje įkurtas gyvenvietes, liudija jų kultūrinį palikimą).

2014 – Europos 20 a. totalitarinių režimų architektūros (fašizmo ir komunizmo architektūros ir urbanistikos paveldo pažinimo kelias), Art nouveau (šio stiliaus pažinimo kelionė), Habsburgų (supažindina su Habsburgų dinastijos raiškiausiais architektūros ir dailės paminklais) keliai.

2015 – Romos imperatorių ir Dunojaus vyno (jungia senovės Romos laikotarpio istorines ir archeologines vietoves, supažindina su senovės romėnų vynininkystės kultūra), Imperatoriaus Karolio V Europos (jungia imperatoriaus naudotus žemyninius ir jūrinius kelius, supažindina su Karolio V atminimo įamžinimo tradicijomis, jo valdymo laikotarpio paveldu), Napoleono (supažindina su Napoleono valdymo laikotarpio architektūros ir dailės paveldu), Roberto Louiso Stevensono (rašytojo aplankytų ir aprašytų vietovių bei jo kūrybos pažinimo kelias) keliai.

2016 – Didžiojo regiono įtvirtintų miestų kelias (jungia 5–12 a. gynybinės architektūros objektus).

2018 – Impresionizmo (jungia vietas, susijusias su impresionizmo dailininkų gyvenimo ir kūrybos, jų kūrinių saugojimo vietomis), Karolio Didžiojo (supažindina su Karolingų dinastijos paveldu) keliai.

2019 – Geležinės uždangos takas (supažindina su kultūrinėmis ir istorinėmis vietomis, susijusiomis su Šaltojo karo politika, ideologija), Europos išsilaisvinimo (jungia svarbias II pasaulinio karo, išsivadavimą iš nacių okupacijos žyminčias, istorines vietas), Europos pramoninio paveldo (supažindina su pramoninės revoliucijos istorija) keliai, Le Corbusier architektūriniai pasivaikščiojimai (jungia architekto suprojektuotus modernistinius pastatus Europoje), Reformacijos keliai (supažindina su reformacijos paveldu).

Lietuvoje

2019 per Lietuvą ėjo Šv. Jokūbo, Hanzos, Žydų kultūros paveldo Europoje, Karališkojo kelio bei Geležinės uždangos tako atkarpos.

2271

-kultūros keliai, -kultūros kelias