Europos kultūros sostinė

Euròpos kultros sóstinė, nuo 1985 vykdomas Europos Sąjungos kultūros projektas. Vienas sėkmingiausių Europos Sąjungos projektų kultūros srityje.

Europos kultūros sostinės logotipas

Europos kultūros sostinės vardas miestui (jam pateikus paraišką) suteikiamas remiantis nepriklausomų Europos Sąjungos institucijų paskirtų ekspertų grupės rekomendacija. 1985–2022 įvairiose šalyse buvo nominuota daugiau kaip 70 miestų, visi jie turėjo galimybę atkreipti į save dėmesį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Projekto tikslai: supažindinti su Europos įvairių kultūrų gausa ir įvairove, padidinti kultūros indėlį į miestų plėtrą, padidinti pačių miestiečių pasididžiavimą savo miesto kultūra. Be to, šių renginių patirtis rodo, kad tai yra puiki galimybė regeneruoti miestus, padidinti jų tarptautinį žinomumą, pagyvinti miestų kultūros plėtrą bei turizmą mieste.

Vilnius – Europos kultūros sostinė

Vilnius Europos kultūros sostine tapo 2009, renginiai buvo skirti Lietuvos vardo paminėjmo 1000-mečiui. Lietuva teisę turėti miestą kultūros sostinę gavo pirmoji iš 2004 į Europos Sąjungą įstojusių šalių. Tai buvo pirmas tokio masto praktinis tarpinstitucinis veiksmas formuojant šalies įvaizdį. Šūkiu pasirinktas Jurgio Mačiūno devizas Kultūra gyvai. Vykdyti projektai apėmė specialius renginius, konferencijas ir suvažiavimus, Europos menų programą, Kultūrų (at)pažinimo programą, Gyvosios istorijos programą, Žmonių programą.

Įvyko apie 1500 renginių, juos aplankė apie 1,5 mln. žmonių. Dalyvavo apie 1500 menininkų. Žymesni renginiai: Tebūnie naktis (60 renginių), Gatvės muzikos diena (dalyvavo 700 muzikantų), Lux, Menas netradicinėse erdvėse, islandų dainininkės Björk koncertas. Tai progai buvo atidaryta rekonstruota Nacionalinė dailės galerija, Valdovų rūmai, atidengtos skulptūros: Roberto Antinio Puskalnė, Mindaugo Navako Dviaukštė, Vlado Urbanavičiaus Krantinės arka.

Pasibaigus Europos kultūros sostinės renginiams liko nauji, renovuoti ir pritaikyti neįgaliesiems kultūros infrastruktūros objektai, išplėsta ir kokybiškai išplėtota turizmo infrastruktūra, sutvarkytas ir apželdintas Vilnius.

Kaunas – Europos kultūros sostinė

Kaunas Europos kultūros sostine tapo 2022. Projekto programa formuojama kaip vientisas draminis veikalas (pirmą kartą Europos kultūros sostinių programoje), įprasminantis miesto ir miestiečių tobulėjimo kelią. Tai bendruomenės projektas, nes daugiausia dėmesio skiriama siekiant įtraukti į kultūrą kuo daugiau miestiečių, tai ir edukacinis projektas, nes naujų kultūros veikimo būdų bus išmokyta šimtai profesionalų ir miestiečių. Projekto idėja unikali ir tuo, kad Kaunas sumanė susikurti naują miesto ir rajono legendą – Kauno Mitinį Žvėrį kaip Miesto Saugotoją; pasak organizatorių, šio Žvėries istorija yra miesto istorija, kuri galėtų tapti svarbia kolektyvinės miesto sąmonės dalimi.

Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 (logotipas)

2022 Kaune projekto programoje planuojama apie 40 festivalių, daugiau kaip 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, daugiau kaip 250 koncertų. Tarp žymesnių kviestinių dalyvių – menininkai Williamas Kentridge’as, Yoko Ono, Philipas Milleris, Jenny Kagan, M. Abramovič, R. Wilsonas, M. Gražinytė-Tyla. Projekto programos svarbesni renginiai: Fluxus, Istorijų ir Von Tempo festivaliai, Kiemų šventė, Dizaino įvykis, Kauno rajone vykstantis projektas Šiuolaikinės seniūnijos, Laimės diena, projektas Kultūra į kiemus, Modernizmas ateičiai (prisideda prie išskirtinės Kauno architektūrinės aplinkos įvertinimo ir įveiklinimo bei Kauno modernizmo įtraukimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašus). Veikia kultūrinė-kūrybinė erdvė CulturEUkraine.

Vilnius – Europos kultūros sostinė; Kaunas – Europos kultūros sostinė

1

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką