Euròpos Sjungos bendróji žẽmės kio poltika, Europos Sąjungos valstybių narių bendri sprendimai žemės ūkio srityje ir jų vykdymas. Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos tikslai: didinti Europos Sąjungos žemės ūkio produktyvumą, garantuoti pakankamą gyvenimo lygį dirbantiesiems žemės ūkyje, stabilizuoti žemės ūkio rinkas, garantuoti nuolatinę žemės ūkio produktų pasiūlą ir prieinamas jų kainas.
Europos Sąjungos vidaus rinkoje žemės ūkio produkcijos kainos pagrįstos bendromis planinėmis kainomis. Žemės ūkio produkto kainai nukritus žemiau nustatytosios (dėl perteklinės produkcijos) žemdirbiams išmokamos kompensacijos. Europos Sąjungos žemės ūkio produktams nuo pigesnės trečiųjų šalių produkcijos konkurencijos apsaugoti nustatytos minimalios importo į Europos Sąjungos valstybes nares kainos (slenkstinės kainos). Jei importuojama produkcija pigesnė nei minimali jos kaina, mokamas muitas, patenkantis į Europos Sąjungos biudžetą. Iš Europos Sąjungos biudžeto skiriamos eksporto subsidijos. Jos reguliuoja pasiūlą žemės ūkio produkcijos rinkoje.
1995 žemės ūkiui buvo skirta 54,3 % bendro Europos Sąjungos biudžeto, 1999 – 43,7 %. Lėšas skirsto Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (įkurtas 1962). Šio fondo Garantijų skyrius paskirsto 91 % žemės ūkiui skiriamų lėšų, Orientavimo skyrius – 9 %.
1962 buvo susitarta dėl vieningos Europos Bendrijos (nuo 1993 Europos Sąjungos) žemės ūkio produktų rinkos, pirmenybės ir privilegijų žemės ūkio produkcijos gamintojams, finansavimo iš Bendrijos biudžeto. 1980 pradėtos pirmosios žemės ūkio reformos. 1988 Europos Sąjungos Vadovų Taryba pritarė žemės ūkio produktų kvotų režimui, kompensacijoms už žemės ūkio tikslams nenaudojamą žemę, kaimo plėtros skatinimui (kurti darbo vietas, nesusijusias su žemės ūkio produktų gamyba).
Pagal 1992 MacSharry reformą dirbtinis žemės ūkio produktų supirkimo kainų palaikymas, tai yra netiesioginė parama žemės ūkiui, pakeista tiesioginėmis išmokomis žemdirbiams. 1997 Europos Komisijos priimtoje Darbotvarkėje 2000 numatyta liberalizuoti žemės ūkio gamybą, reguliuoti žemės ūkio produktų perteklių, mažinti Europos Sąjungos išlaidas žemės ūkiui, daugiau dėmesio skirti aplinkos apsaugai, žemės ūkio šakų pertvarkai ir modernizavimui, skatinti alternatyvias veiklas ir kurti daugiau darbo vietų kaimo vietovėse (ne žemės ūkyje). Valstybėms kandidatėms numatyti pereinamieji laikotarpiai, kai joms nebus taikomos visos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos nuostatos. Lėšos iš Europos Sąjungos biudžeto valstybėms kandidatėms (ne daugiau kaip 4 % kiekvienos valstybės kandidatės BVP) skiriamos žemės ūkio reformoms, reorganizacijai ir kitiems tikslams.
2003 nuspręsta subsidijas skirstyti pagal žemės ūkio kultūras, mažinti Europos Sąjungos ir nacionalines išmokas žemės ūkiui. 2006 norint sumažinti cukraus gamybą garantuota cukraus kaina buvo sumažinta 36 %.
Nuo 2013 vykdoma nauja Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos reforma, kuria siekiama pereiti nuo skirtingų išmokų sistemų prie vienos, supaprastinti dabartinius reikalavimus, sumažinti ūkininkų gautų išmokų neatitikimus tarp skirtingų valstybių ir regionų. Numatyta skatinti ekologiškumą, remti jaunuosius, smulkiuosius ūkininkus, panaikinti išmokas neaktyviems ūkininkams ir kita.
-Bendroji žemės ūkio politika