Europos Vadovų Taryba

Europos Vadovų Tarybos posėdžių salė pastate Europa (Briuselis, 2018)

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles′iu Micheliu (2019 09, Briuselis)

Euròpos Vadõvų Tarýba (anglų kalba European Council, EUCO), Euròpos Sjungos Vadõvų Tarýba, Euròpos Sjungos Viršnių Tarýba, aukščiausia politinė Europos Sąjungos institucija. Įkurta 1974, teisiškai įforminta 1987 įsigaliojusiu Suvestiniu Europos aktu. Pagal 1992 Maastrichto sutartį (įsigaliojo 1993) Europos Vadovų Tarybai suteiktas formalus statusas, pagal 2007 Lisabonos sutartį (įsigaliojo 2009) – oficialus Europos Sąjungos institucijos statusas. Kitaip nei Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija, ši institucija nevykdo teisėkūros funkcijų. Tarybą sudaro Europos Sąjungos valstybių arba vyriausybių vadovai, Europos Komisijos pirmininkas ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (skiria Taryba kvalifikuota balsų dauguma gavusi Komisijos pirmininko sutikimą).

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Europos Vadovų Taryboje (2018 10 17)

Tarybos susitikimai (dažnai vadinami Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimais) vyksta ne rečiau kaip 2 kartus per 6 mėnesius Briuselyje (kai reikia pagal darborvarkę, Tarybos nariai gali nuspręsti, kad kiekvienam jų padėtų tam tikros srities ministras, o Komisijos pirmininkui – Komisijos narys), neeiliniai susitikimai rengiami pagal atskirą susitarimą.

Taryba nustato Europos Sąjungos bendrąsias politikos gaires, prioritetus, strateginius interesus ir tikslus, tvirtina parengtus susitarimus ir dokumentus. Sprendimus priima bendru sutarimu. Šios institucijos sprendimai dėl Europos Sąjungos strateginių interesų ir tikslų yra susiję su Europos Sąjungos bendrąja užsienio ir saugumo politika (įskaitant gynybinio pobūdžio reikalus) bei kitomis Europos Sąjungos išorės veiksmų sritimis. Konkretūs sprendimai gali būti skirti Europos Sąjungos santykiams su tam tikra šalimi ar regionu, tam tikros srities strateginių klausimų nagrinėjimui ir kitiems tikslams.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja nuotoliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje (2021 03 25)

Tarybai suteikti bendri įgaliojimai Europos Sąjungos bendrosios saugumo ir gynybos politikos srityje palaipsniui kurti bendrą gynybos politiką (tai sudarys sąlygas pereiti prie bendros gynybos, jei tokį sprendimą vieningai priims Taryba). Tarybai nuo 2009 vadovauja nuolatinis pirmininkas (1975–2009 Europos Vadovų Tarybos vadovo pozicija buvo neoficiali, ją kas 6 mėnesius užimdavo Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės šalies ar vyriausybės vadovas) (nuo 2019 Ch. Michelis), kurį iš savo narių ji išsirenka kvalifikuota balsų dauguma 2,5 metų kadencijai (gali būti perrinktas dar vienai kadencijai). Pirmininkas užtikrina atstovavimą Europos Sąjungai užsienyje bendrosios užsienio ir saugumo politikos klausimais nepažeisdamas Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai įgaliojimų. Atsižvelgdamas į svarbius tarptautinius įvykius pirmininkas gali sušaukti Tarybos neeilinį posėdį, kurio metu būtų nustatytos Europos Sąjungos politikos strateginės kryptys (veiksmų trukmė ir priemonės, kurių Sąjunga ir valstybės narės turėtų imtis) siekiant kuo tinkamiau reaguoti į susiklosčiusią situaciją.

1

-Vadovų Taryba

2602