Mugurēvičs Ēvalds (Ėvaldas Mùgurėvičius) 1931 04 06Mālsala (Rēzeknės apskr.), latvių archeologas, istorikas. Habil. dr. (med. m. 1997, ist. m. kand. 1984).

Išsilavinimas ir veikla

1956 baigė Latvijos valstybinį universitetą. 1956–57 dirbo Latvijos istorijos muziejuje, 1958–95 – Latvijos mokslų akademijos Istorijos institute (1971–95 Archeologijos ir antropologijos skyriaus vadovas). 1984–95 dėstė Latvijos universitete; profesorius (1985).

Nuo 1995 priklauso Tarptautiniam istorijos mokslų komitetui, nuo 2002 – Vokietijos archeologijos institutui (užsienio narys korespondentas). Tęstinio leidinio Lietuvos archeologija redakcinės kolegijos narys.

Tyrimai ir veikalai

Mokslinių tyrinėjimų sritys: Latvijos vėlyvojo geležies amžiaus gyventojų materialioji ir dvasinė kultūra, prekybiniai ryšiai; baltų ir finougrų etninė istorija; Latvijos vidurinių amžių rašytiniai šaltiniai ir archeologija. Tyrinėjo Latvijos archeologijos paminklus: Luokstenės piliakalnį (Pliavinių savivaldybė), Mārtiņsalos kompleksą (prie Salaspilio) ir Oulinkalno piliakalnį (Pliavinių savivaldybė).

Svarbesni veikalai: Vakarų Latvija ir kaimyninės žemės 9–13 a.: Ekonominiai ryšiai su Rusia ir kitomis teritorijomis, susisiekimas (Vostočnaja Latvija i sosednie zemli v X–XIII vv.: Ėkonomičeskie svjazi s Rus’ju i drugimi teritorijami, puti soobščenija 1965), Oulinkalno ir Lokstenės piliakalnių apylinkės: 3–15 a. archeologijos paminklai (Olinkalna un Lokstenes pilsnovadi: 3.–15. gs. arheoloģiskie pieminekļi 1972), Latvijos TSR archeologija (latvių kalba, su kitais, 1974; ir redaktorius), Seniausia Latvijos istorija: 9 a. pr. Kr.–1200 m. (Latvijas senākā vēsture: 9 g. t. pr. Kr.–1200 g., su kitais, 2001; t. p. redaktorius), Vakarų Europos kronikos apie baltų apgyventas žemes: 9–13 amžių kronikų fragmentai, vertimai ir komentarai (Rietumeiropas hronikas par baltu apdzīvotām zemēm: 9.–13. gadsimta hroniku fragmenti, tulkojumi un komentāri 2015). Paskelbė daugiau kaip 700 mokslo ir mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Į latvių kalbą išvertė (ir parašė komentarus) Wartberge’s kroniką (2005), Fabricijaus kroniką (2016; viena Livonijos kronikų), t. p. Livonijos istorijos šaltinį Pranciškaus Moliano 1312 metų tyrimo protokolas: Įvykių Livonijoje liudytojų apklausa 13–14 amžių sandūroje (Franciska no Moliano izmeklēšanas protokols 1312. gada: Liecinieku nopratinašana par notikumiem Livonijā 13.–14. gadsimta mijā 2010). Parašė knygą apie pulkininką O. Kalpaką (2005), autobiografinę knygą Mano gyvenimas – nuo piemens iki akademiko: Istoriko liudijimai apie savo darbą, amžininkus ir artimuosius (Mana dzīve – no ganuzēna līdz akadēmiķim: Vēsturnieka liecības par savu darbu, laikabiedriem un radiniekiem 2013).

Suredagavo knygas Iš ankstyviausios Baltų tautų istorijos (pagal archeologijos ir antropologijos duomenis) (Iz drevnejšej istorii Baltskich narodov (po dannym archeologii i antropologii) 1980), Rytų Baltijos ir Skandinavijos kontaktai ankstyvaisiais viduramžiais (Die Kontakten zwischen Ostbaltikum und Skandinavien im fruehen Mittelalter 1990), t. p. leidinių apie Latvijos senienas ir numizmatiką (1978, 1994; ir vienas autorių).

Apdovanojimai

Gedimino ordino Riterio kryžius (2013).

L: Latvijas vesturnieki. Latviujas Zinatnu akademijas istenais loceklis Dr. hab. hist. profesors Ēvalds Mugurēvičs Rīga 2006.

869

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką