evangèlikų reformãtų ãpeigos, Evangelikų Reformatų Bažnyčios apeigos. Kilo iš vidurinių amžių Vakarų Bažnyčios liturginės tradicijos, susiformavo reformacijos laikotarpiu. Dievo garbinimo pagrindas – apreiškimas Biblijoje. Evangelikų reformatų apeigos grindžiamos principu Ecclesia reformata semper reformanda (lotynų kalba – reformuotoji Bažnyčia yra visuomet atsinaujinanti), t. y. Evangelikų Reformatų Bažnyčia, išlaikydama tikėjimo turinį, apreikštą Dievo žodyje, gali nuolat atnaujinti apeigas ir liturgiją. Šalių Bažnyčiose gali būti skirtingos, tam kraštui būdingos apeigos, nustatytos vietinių Bažnyčių agendose ir išpažinimo knygose.
Liturgijoje skelbiamas Dievo žodis, teikiami Krikšto ir Šventosios vakarienės sakramentai. Pamaldos yra paprastos ir su Šventąja vakariene. Paprastas sudaro bendras tikinčiųjų giedojimas, įžangos, atgailos, pagrindinė, Viešpaties (Mt 6, 6–13b) maldos, Biblijos skaitymas, tikėjimo simbolis, pamokslas ir palaiminimas. Pamaldose su Šventąja vakariene prisideda kai kurios maldos ir giesmės, pasiruošimas komunijai, nuodėmių atleidimo skelbimas, padėkos malda ir palaiminimas. Įšventinti dvasininkai per apeigas (jos atliekamos gimtąja kalba) dėvi liturginį juodą drabužį (talarą). Krikšto apeigos panašios į Romos katalikų, evangelikų liuteronų, bet nėra žegnonės, specialių krikšto drabužių vaikams, žvakių. Liturginį kalendorių sudaro sekmadieniai, Kalėdos, Didžioji savaitė (Žaliasis ketvirtadienis, Didysis penktadienis), Velykos, Šeštinės, Sekminės. Proginės šventės: Mirusiųjų atminimas (sekmadienis prieš adventą), Pjūties padėka (pirmas spalio sekmadienis), Reformacijos diena (spalio 31). Atliekamos proginės apeigos – sutuoktuvių, laidotuvių, kapinių švenčių, sinodo atidarymo ir uždarymo pamaldų, švenčių, susijusių su šeimos ar bendruomenės gyvenimu, dvasininkų (ordinacijos), konfirmacijos (išpažinimo ir visateisių surinkimo narių priėmimo šventė), bažnyčių pašventinimo. Bažnyčioje svarbiausia vieta skiriama Dievo stalui (ant jo dedama Biblija, per Šventąją vakarienę – komunijos indai su duona ir vynu) ir sakyklai. Bažnyčių interjerui būdinga memorialinės ir giesmių lentos, ornamentai, užtiesalai (dažniausiai liturginių spalvų) su išsiuvinėtomis Biblijos citatomis, vargonai, varpai, gėlės; nėra paveikslų, skulptūrų, krucifiksų. Evangelikų reformatų apeigas nustatė U. Zwinglis (Ciuricho liturgija 1525), J. Kalvinas (Bažnyčios maldų forma 1545), J. Knoxas (Maldų forma ir Bendros tvarkos knyga 1556), t. p. jos apibrėžtos agendose Olandijos reformatų bažnyčios liturgija (1566), Westminsterio direktorija (1644). Lietuvoje naudota J. Łaskio agenda Bažnytinės tarnystės visa forma ir metodas (1555, lenkų kalba) ir vadinamoji Gdansko agenda (1637, lenkų kalba).
747