Ezechielis (dailininkas G. Doré, medžio raižinys, 1866)

Ezechièlis, Ezekièlis, 6 a. prieš Kristų, žydų kunigas. Biblijos personažas, vienas iš 4 didžiųjų pranašų. 6 a. prieš Kristų pradžioje buvo kunigas Jeruzalėje. 579 prieš Kristų Nabuchodonosaras II Ezechielį ištrėmė į Babiloniją. Ezechielį pirmąjį Dievas pašaukė pranašauti ne Jeruzalėje (Ez 2, 1–10). Regėjo Dievo sosto viziją (Ez 1). Ezechielio įvairios pranašystės – žydų Babilonijos tremtis, laikinas grįžimas į Izraelį, naujoji šventykla (Ez 9–11, 40–44, 4) – datuojamos 572–570 prieš Kristų. Ezechielio mokymas apie asmeninę atsakomybę, tikinčiųjų bendruomenę, Dievo transcendenciją, atgimimą ir atleidimą, Izraelio atkūrimą ir atnaujinimą stiprino šventyklos kultą praradusio Izraelio tikėjimą Babilonijos tremties laikotarpiu, buvo reikšmingas religinės savimonės raidai NT epochoje. Ezechielio regėjimų aprašymas turėjo įtakos angelų vaizdavimui ankstyvosios krikščionybės dailėje. Vaizduojamas kaip senas žmogus su ilga barzda, atributas – dvigubas ratas, simbolizuojantis ST ir NT.

656

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką