F, f

F, f (1): 1 – finikiečių vavas, 2 – senoji graikų digama, 3 – lotynų f

F, f, lietuvių ir daugelio kitų kalbų abėcėlių, sudarytų lotynų abėcėlės pagrindu, raidė. Kilusi iš senovės graikų digamos, ši – iš finikiečių vavo. Lietuvių abėcėlėje f raide žymimos dvi priebalsinės fonemos: kietoji [f] ir minkštoji [f′]; tai ankštumos pučiamasis lūpų dantinis duslusis priebalsis, priklausantis vadinamajai sistemos periferijai. F vartojama tik naujuose skoliniuose (internacionalizmuose) ir kai kuriuose jaustukuose, ištiktukuose ar panašiuose žodžiuose (fe, tfu); senuosiuose skoliniuose ir tarmėse paprastai tariamas garsas p.

F raidės šriftų pavyzdžiai

905

-f raidė; -f didžioji; -f mažoji