Fãbijus Mãksimas, Kvìntas Fãbijus Mãksimas Kunktãtorius (Quintus Fabius Maximus Cunctator) 275 pr. Kr. 203 pr. Kr., senovės Romos karvedys ir valstybės veikėjas.
Konsulas (233, 228, 215, 214, 209), cenzorius (230), diktatorius (221, 217). Per II pūnų karą (218–201 pr. Kr.) romėnams pralaimėjus Trasimeno mūšį (217), parengė naują strateginę taktiką: siūlė vengti didelių kautynių, o Kartaginos kariuomenę nualinti smulkiais išpuoliais, pirmiausia – prieš Hanibalo kariuomenės maisto ir pašaro tiekėjus. Šiam planui romėnai nepritarė; Fabijui Maksimui, pramintam Kunktatoriumi (Delsėju), nebuvo leista vadovauti kariuomenei.
216 pr. Kr. romėnams pralaimėjus Kanų mūšį, Fabijaus Maksimo, kaip sumanaus stratego, pravardė virto garbės prievardžiu. 209 pr. Kr. užėmęs Tarentą pagerbtas triumfu.