Faenzos majolika. Dekoratyvinė lėkštė (1500, Faenzos tarptautinis keramikos muziejus)
Faenzos majolika (Faeñcos majòlika), Faenzos manufaktūrų majolikos dirbiniai – buitiniai, dekoratyviniai indai, apdailos plytelės. Pradėta gaminti 14 a.; 15 a. antroje pusėje–16 a. Faenza buvo vienas svarbiausių majolikos gamybos centrų Italijoje. Iki 15 a. ketvirto ketvirčio Faenzos majolikai įtaką darė Ispanijos maurų keramika; 15 a. pabaigoje susiformavo savitas Faenzos majolikos stilius. Indai puošti gotiškuoju šriftu, įvairiais ornamentais (rozetėmis, palmetėmis), žuvies žvynų, granato žiedų motyvais, vyrų ir moterų biustų atvaizdais. 16 a. Faenzos majolikos dirbiniai (daugiausia lėkštės) prabangiai dekoruoti. 16 a. pirmoje pusėje naudota beretino (dekoras tapomas ant žydros glazūros pagrindo geltona, balta, tamsiai mėlyna spalva) arba azurro sopra azurro technika (dekoruojama tamsiai mėlyna glazūra paliekant neužtapytą žydros spalvos pagrindą).
Išsiskyrė C. Pirotos dirbtuvės indai (1520−36). Jie puošti plačiais apvadais su grotesko motyvu, maskaronais, delfinų figūromis. Indo centre įkomponuotas medalionas su figūrinėmis kompozicijomis; remtasi Rafaelio, A. Dürerio, A. Mantegnos, L. Cranacho kūriniais. Nuo 1535 vyravo vadinamasis istoriato stilius, kuriam būdinga istorinių, mitologinių kompozicijų vaizdavimas peizažo fone, įvairių spalvų (mėlyna, geltona, žalia, ruda, balta) glazūromis ištisai padengtas dirbinio paviršius; išsiskyrė B. Manaros dirbiniai. 15 a. viduryje–16 a. viduryje Faenzos majolikai įtaką darė kinų (Mingų dinastijos) porcelianas (vadinamasis all porcellana); baltas indo fonas dekoruotas tamsiai mėlynos spalvos augaliniais ornamentais. 16 a. antroje pusėje plito monochrominiai balti indai (vadinamieji bianchi di Faenza), t. p. indai dekoruoti laisvu, eskizišku potėpiu, mėlyna, geltona spalva nutapytais motyvais (vadinamasis compendiario stilius). Apie 1600 prasidėjo Faenzos majolikos nuosmukis.
2756