falsifikãtas (lot. falsificatum – kas suklastota), sąmoninga dokumento, literatūros kūrinio ar kito spaudinio klastotė, priskiriama kitam autoriui ar leidėjui. Falsifikatų atsiranda dėl įvairių motyvų: patriotinių, politinių, cenzūros, pelno ir kitų. Žinomi nuo antikos laikų. Vėlesniais laikotarpiais imta imituoti epochų stilių, rašomąją medžiagą, raštą, kitas poligrafines savybes. 18 amžiaus literatūros falsifikatas – J. Macphersono 1760 išleistas poezijos rinkinys Senovinės poezijos fragmentai (Fragments of Ancient Poetry); klastotė įrodyta 1840. Lietuvoje 19 amžiuje buvo falsifikuojami bajorystę įrodantys dokumentai. Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu išleista nemaža leidinių su kontrafakcija (netikru spausdinimo vietos ir laiko nurodymu norint ką suklaidinti).
123