Famà (Phēmē), graikų ir romėnų mitologijoje – gandų, paskalų, apkalbų personifikacija, žodžio ir kalbos nepaprastos galios įsikūnijimas. Hesiodas (Dienos ir darbai 8–7 a. prieš Kristų, lietuvių kalba 1963) aprašė Famą kaip ginčus kurstančią piktadarę deivę. Pasak Vergilijaus (Eneida 29–19 prieš Kristų, lietuvių kalba 1967, 1989), Fama buvo pabaisa, turinti daugybę akių, ausų, liežuvių ir lūpų. Fama gyveno kalno viršūnėje aidinčiuose žalvario rūmuose.
1825